Dineta Babarskienė
Toje vasariškoje žalumoje akį traukė nušienauta pieva ir tiesiog ant išdžiūvusių pradalgių besišnekučiuojantys kaimo žmonės, ramiai prisėdantys, šaltu vandeniu atsigaivinantys. Jie būrėsi klausytis Jono Meko kūrybos. Taip, nesuklydau, Jono Meko kūryba skambėjo Būdvietyje, Būdviečio bibliotekos kiemelyje, kone pasaulio pakrašty… Tiksliau sakant, „ant rubežiaus“. „Vienas kaimynas dar Lazdijų rajone, kitas jau nebe“, – sakė vietiniai gyventojai.
Į Lietuvą dar tik dabar parvežta urna su sausį mirusio menininko Jono Meko palaikais. Palaidota šalia tėvų Semeniškių kapinėse, šiaurės Lietuvoje. Jonas Mekas yra geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų. Jis pradėjo įvairius avangardinio kino festivalius, šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą, publikavo savo tekstus įvairiuose JAV žurnaluose, vėlesniais metais sukūrė vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Jonas Mekas Lietuvos vardą visame pasaulyje garsino tiek savo kūriniais, tiek minėdamas gimtinę tarptautiniuose renginiuose. „Muzikoje, poezijoje ar kine man gera sutikti žmones, kurie domisi tais pačiais dalykais kaip ir aš, kurie taip pat išprotėję ir jaučią tokią pačią aistrą. Patirtis svarbi bet kokiame mene, taigi apsėsti kažkokių minčių mes sukuriame atmosferą ir sąlygas kitiems, besidomintiems tais pačiais dalykais. Menas gali pakeisti, patobulinti, gali padaryti mus geresnius“, – viename savo interviu sakė Jonas Mekas.
O kaipgi skambės Jono Meko eilės Būdvietyje? Kaip jas priims žmonės? Ar susidomės? Ar gera bus? Buvo smalsu…
„Rankos kvepia dar medumi ir dobilu…“, – rašė J. Mekas. Ir tądien Būdvietyje kvepėjo šienas… Gausiai susirinkusieji Jono Meko kūrybos klausėsi tiesiog ant šieno pradalgių: kas patogiai ant kilimėlio įsitaisę, kas ant kėdžių. Ir Gintaro Gražulevičiaus gitaros skambesys čia labai tiko. Tyliai virpinant gitaros stygas ir skaitant Joną Meką, klausytasi… Gitaros melodija ir Jono Meko žodžiai iš jo knygų užpildė kiemelį… Ir šalimais mekenančios avys, ir vis praskrendantys gandrai, ir šieno kvapas, ir muzika, ir žodžiai – visa susiliejo, susipynė.
Daug įdomių, linksmų, liūdnų faktų iš Jono Meko gyvenimo renginyje papasakojo žurnalistas Ričardas Lapaitis, kuris dargi sukūrė kūrinį, skirtą Jonui Mekui. Ir Aldonos Mikalonienės svarus, prasmingas žodis nuskambėjo įtaigiai. Besivaišinant svetingos Būdviečio bibliotekos vyresn. bibliotekininkės Renatos Kundrotaitės obuolių sūriu su įvairiomis sėklelėmis ir migdolais, beragaujant obuolių pyragą ir šaltu vandeniu atsigaivinant karštą dieną, mėgautasi poezija ir muzika. Bibliotekininkė Renata mylima savo skaitytojų, kuriuos pasitinka jaukioje Būdviečio bibliotekoje, pasirodo, ji dar ir obuolių sūrius moka daryti. Pirštus apsilaižyti galima – dieviškas skonis. Jaukiam pasibuvimui ir pokalbiui ji lauko gėlių puokštę suskynė ir vaišėmis pasirūpino. Ir dūzgianti žemės ūkio technika, beskubanti šienauti ar jau vežti šienelio – viskas paprasta, nuoširdu kaip tikrame kaime, nepagražinta tikrovė. Tokioje netradicinėje erdvėje vyko garsiniai skaitymai Būdvietyje.
Lazdijų viešosios bibliotekos Mobilioji biblioteka vasarą keliauja po kraštą, skaitydama garsiai: „Lazdijai skaito“, o kur tik nuvyksta, ten skaito to krašto žmonės. Jau skaitė Avižieniai lietui lyjant, skaitė ir Būdvietis… ant šieno. Atsitiktinai atvykusi, kaip pati prisipažino, pasiklausyti kitų, tačiau paprašyta maloniai sutiko ir pasidalijo savo eilių magija ir poetė Ramutė Sinkevičiūtė. Išliejo Ramutė Būdvietyje savo jausmus, mintis, išgyvenimus. Ir vėl sugrįžta prie Jono Meko kūrybos… O paskui dar Lazdijų viešosios bibliotekos Jaunimo centro darbuotojos Aidos Audzevičiūtės surengta žaisminga viktorina apie Lazdijų kraštą… Pasirodo, kaimo žmonės apsiskaitę, daug žino, tad nebuvo sunku, jau greičiau įdomu.
„Motinos verpimo ratelis sukdavosi, jaunas J. Mekas skaitydavo knygas kluone, uodė šieno kvapą“, – kažkur radau parašyta. Šieno kvapas ir Jono Meko kūryba ir Būdvietyje. „Prišaukėte griaustinį į Būdvietį“, – pajuokavo viena gyventoja, mat pats pirmas čia skaitytas Jono Meko eilėraštis ir buvo apie griaustinį…
Jaukus pokalbis, literatūriniai skaitymai netradicinėje erdvėje, kaip šįkart ant šieno pradalgių Būdviečio bibliotekos kiemelyje, smagi atrakcija, manau, visiems. Susirinkusieji nenoriai skirstėsi į namus…