Aidas Kelionis
Nuo mažų dienų iš viso kalendoriaus man pats keisčiausias buvo ir yra vasario mėnuo. Todėl, kad jis turi tik dvidešimt aštuonias dienas. Atrodo, jog vien to pakaktų, bet, pasirodo, to negana ir kas ketveri metai vasaris turi viena diena daugiau – dvidešimt devynias. Kaip turi jaustis žmogus, kuris yra gimęs vasario dvidešimt devintą dieną? Iš vienos pusės nereikia kasmet kelti baliaus, bet, gerai pagalvojus, jis gyvena labai ilgai. Kai gimęs paprastą dieną švenčia gimtadienį kasmet keturiasdešimt kartų, tai jis sulaukia keturiasdešimt metų. O tas pilietis, kuris gimęs vasario dvidešimt devintą dieną, dar tik dešimt metų švenčia. Hm… tikrai įdomu.
Kaip tik atsikėlęs žvilgtelėjau į kalendorių ir pamačiau, kad jis rodo vasario dvidešimt devintą dieną. Tad ta ar ne ta, na, nesvarbu, kokia proga nutariau parašyti apie tą dieną, kuri bus tik po ketverių metų. Nors vasaris pats trumpiausias metų mėnuo, bet vasarį yra gimę man artimesni ar tolimesni žmonės, o vis dėlto man jis svarbiausias, nes po jo prasideda pirmas pavasario mėnuo – kovas. Na, kovas gali pasitaikyti irgi šaltas ir nemalonus, bet kad ir kaip jis stengsis, kažko per daug blogo neprikrės. Įsivaizduokit, kokiame giliame užpakalyje mes visi buvome pernai lapkritį ar gruodį. Kaip toli buvo pavasaris! Kokia trumpa buvo diena ir ilga naktis! Kai gerai pagalvoji, nors ir nieko negali padaryti, kai kurios Europos tautos užsiėmę kur kas geresnes vietas mūsų žemyne.
Bet gal nebėra padėties be išeities. Laikraščiuose, internete, per radiją ir televizorių vis ragina rūšiuoti atliekas, nes atseit to nedarant šyla klimatas. Reiškia, rūšiuodami atliekas, mes patys savo rankomis užkertam kelią klimato šiltėjimui mūsų šalyje. Tad siūlau visiems Lietuvos gyventojams jokiu būdu nerūšiuoti atliekų ir prisidėti prie dar didesnio klimato šiltėjimo. Ir, žiūrėk, sulauksime tokių laikų, kai lapkritis bus šiltas kaip rugsėjis, o vasaris taps pavasario mėnesiu. Juk ne veltui kažkas ir sugalvojo pavadinimą vasaris, kad mums teliktų smulkmena – pridėti skiemenį pa-.
Na, bet čia tik smulkmenos, prasideda kovas, ir tai negali nedžiuginti. Ryte švinta vis anksčiau, o vakaras vis ilgesnis. O tiems, kas švenčia gimtadienį kas ketveri metai, telieka kaip reikalas pasiautėti, nes kita proga bus tik tolimais 2028-aisiais. Bet tas laikas turi tokią savybę – lėkti greičiau, nei mes manome, o kitas juk gali ir nesulaukti. Tad švęskite nieko nelaukdami keturias dienas iš eilės.