Dineta Aukščiūnaitė
Pasidalinti savo žolininkės patirtimi bei patarimais trečiadienį į Teizus buvo atvykusi ypatinga viešnia – mokslų daktarė, žolininkė Stanislava Visockaitė-Kalasauskienė, gerai žinoma visoje Lietuvoje. Ponios Stanislavos žolelių receptai ne vienam padėjo sustiprinti sveikatą, atsikratyti įvairių ligų bei naujai atrasti gyvenimo džiaugsmą.
Pasidalyti patirtimi ir padėti suprasti apie vaistinių augalų naudą pakvietusi vaistažolių burtininkę Teizų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Karaliūnienė sakėsi norinti, kad kuo daugiau žmonių išgirstų ponios Stanislavos žinias, jomis dalintųsi. Tad sveikindama viešnią šio susitikimo organizatorė Teizų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Karaliūnienė ragino gausų būrį vyresnio amžiaus teiziškių, kurie atėjo į susitikimą, pateikti aktualius klausimus. Pusantros valandos trukusiame pokalbyje su žolininke teiziškiai sužinojo daug patarimų sveikatos klausimais. Juk žolininkė Stanislava apie gydymą žolėmis gali kalbėti ilgai. O ir vasarvidžio puokštėje bibliotekininkės Daivutės suskintas žoleles kone iš visų Teizų laukų išvardino – žino, pažįsta, ko gero, visus augalus garsioji žolininkė. Pasirodo, puokštėje buvo įvairiausių žolelių: vienos jų gydančios, kitos ne. Pati kilusi iš Barčių, ji žoleles renkanti šiose apylinkėse, tad net pasakė vietas, kur jų galima prisirinkti dar ir šiandien, o pasakymai, kad tik iki Joninių galima rinkti vaistinius augalus, nėra tiesa. „Daug augalų išėję iš savo augimviečių, kitur auga“, – teigė viešnia. Ji maloniai konsultuoja, patikslina receptus, bet visa tai tik po gero mėnesio, mat tik tuomet ponia Stanislava paliks mūsų kraštą ir sugrįš į sostinę. Apkeliavusi 36 šalis chemikė pagal specialybę prisipažįsta, jog jos namų vaistinėlėje tik trijų rūšių tabletės: citramonas, paracetamolis ir aspirinas. O jau trauktinių, vaistažolių mišinių, kuriuos pati pagaminusi, bet „ingredientų“ kone iš viso pasaulio prisivežusi, jos namuose apstu. Juk vaistinių augalų derinimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius. Iki cheminių preparatų atradimo žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie gerai išmanė apie gydomąjį vaistažolių poveikį mūsų organizmui. Tačiau, anot ponios Stanislavos, nė viena žolelė nėra panacėja, bet kad padeda, tai tikrai, ir to paneigti nieks negali. Kepenims, širdžiai, žarnynui – kiekvienam organui „apie save priminus“, suskaudus, yra žolelių, kurios pagelbėti gali. Sutikite, vos sunegalavus tikrai nebūtina iškart griebtis cheminių vaistų. Kartais puikiausiai gelbsti ir vaistažolės. Tik kad vaistiniai augalai iš tiesų teiktų naudos bei gydytų, reikia labai tiksliai žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir vartoti. Ponia Stanislava savo amatą išmano, tad pateikė ne vieną receptą, dargi konkrečiai pasakė, kur kokį augalėlį surasti. Juk įsibėgėjus vasarai pats tinkamiausias metas pradėti kaupti vaistažolių kraitelį žiemai. Teiziškės daug klausinėjo, domėjosi, net užsirašė receptus, o ko žolininkė neatsiminė, sakėsi patikslins, tereikia jai paskambinti.
Ponia Stanislava nėra „ragana“, burianti dūmais, voratinkliais ar dar kokiais magiškais monais. Anot jos pačios, ji tik pramogai paburianti iš rankos. O ir anekdotų begales žinanti, linksmų istorijų ir vos tik kam paskaitoje nusižiovavus, ji tuoj iš kojų verčiantį anekdotą papasakojanti ir vėl apie žoleles kalbanti. Ji yra išleidusi visą krūvą knygų apie vaistinius augalus, tad buvo galima nusipirkti, paskaityti.
„Tai Dievo dovana, duota žmogui“, – taip savo žinias bei gebėjimus įvardija žolininkė Stanislava. Ji itin vertina paprastas šio krašto moteris, mat jos, ypač vyresniosios kartos, daug išmano apie gydymąsi žolelėmis. Ko gero, naivu tikėtis, kad šiuolaikinis žmogus gydysis vien tik žolelėmis, tačiau klausytis ponios Stanislavos buvo išties įdomu, o ir išmėginti kai ką knieti, tereikia į laukus bėgti žolelių pasirinkti ir, anot paprastų kaimo moterėlių, nepamiršti kiekvienam skinamam augaliukui padėkoti už tai, kad jis padės sustiprinti sveikatą, ir juos rinkti taip, kad nepakenktume motulei gamtai.