Sekmadienį, gegužės 12 dieną, Lietuvoje vyko pirmasis Prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi 8 kandidatai. Antrajame ture gegužės 26 d. susitiks dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir šalies ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Tačiau kurie rajonai buvo palankiausi kandidatams, o kurie pažiūrėjo skeptiškai?
Gitaną Nausėdą labiausiai palaikė Lazdijų rajonas, kuriame jis surinko 55,76 proc., o mažiausiai dabartinį prezidentą palaikė Šalčininkų rajonas, kuriame už G. Nausėdą balsą atidavė 23,73 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Ingrida Šimonytė daugiausiai balsų gavo Vilniaus mieste, čia už ją savo balsą atidavė 35 proc. balsavusiųjų. Mažiausiai palaikymo I. Šimonytė gavo Šalčininkų rajone, čia už ją balsavo vos 2,81 proc. rinkėjų.
Trečias likęs Ignas Vėgėlė didžiausio palaikymo sulaukė Druskininkuose, čia jis surinko 15,9 proc. balsų. Mažiausiai I. Vėgėlę palaikė Šilalės rajono savivaldybėje. Čia už jį savo balsą atidavė 7,71 proc. rinkėjų.
Remigijus Žemaitaitis, atvirkščiai, daugiausiai palaikymo gavo būtent Šilalės rajone, kur jis surinko 30,35 proc. balsų. Mažiausiai palaikymo R. Žemaitaitis gavo Vilniaus mieste – 4,57 proc. balsų.
Eduardas Vaitkus daugiausiai balsų surinko Šalčininkų rajone, čia jis gavo 39,91 proc. balsų. Mažiausiai balsų jam davė Lazdijų rajono gyventojai, čia E. Vaitkus surinko 3,37 proc. balsų.
Dainius Žalimas daugiausiai balsų surinko Vilniaus mieste – 5,28 proc., o mažiausiai, vos 1,57 proc., jis surinko Šalčininkų rajone.
Andrius Mazuronis daugiausiai balsų gavo Visagine, čia jis surinko 4,59 proc. Mažiausiai balsų A. Mazuronis surinko Neringos savivaldybėje – vos 0,60 proc.
Giedrimas Jeglinskas daugiausiai balsų surinko Neringos savivaldybėje – 2,62 proc., o mažiausiai – Kretingos rajone – 0,78 proc.
Didžiausias aktyvumas nuo 1997 metų
LRT.lt primena, kad sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iš viso balsavo 59,4 proc. rinkėjų. Tiesa, VRK vadovės teigimu, šis skaičius dar augs, nes dalis rinkėjų vis dar laukia eilėje.
„Norisi labai padėkoti visiems rinkėjams, kurie taip aktyviai balsavo. (…) Džiaugsmingas yra aktyvumas, o kai jis yra didelis, tenka palaukti eilėse“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Aktyviausi rinkėjai – Birštono (68,36 proc.), Palangos miesto (65,35 proc.) ir Neringos (64,54 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (39,32 proc.), Pagėgių (50,73 proc.) ir Kelmės rajono (51,23 proc.) rinkėjai.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.