Pirmąjį rugsėjo šeštadienį, gražią rudens dieną, kai gamta nepagailėjo saulės ir šilumos, Veisiejų seniūnijos Smarliūnų kaime jautėsi pakili, šventiška nuotaika. Į susitikimą iš visos Lietuvos rinkosi žmonės, kurie gimė, augo, mokėsi, dirbo, gyveno ir tebegyvena Čivonių, Jakonių, Paliūnų, Purviškės, Sakniavos, Smarliūnų ir Žvikelių kaimuose.
Veisiejų šv. Jurgio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvuosius ir Anapilin iškeliavusius žmones. Nuoširdžiai pasimeldę ir aplankę mirusių artimųjų kapus, kraštiečiai patraukė į susitikimą prie paminklo Smarliūnuose. Prie kaimo ribos atvykstančius svečius pasitiko jaunųjų ūkininkų išradingai ant galingo traktoriaus pritvirtintas plakatas „Sveiki atvykę!“.
Šventę pradėjo Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto linijinių šokių moterų kolektyvas „Svaja“, sušokęs Zitos Jančiauskienės sukurtą šokį „Žiursteliai“, kuris tarytum nukelia mus į tolimus laikus, primena mūsų senelių, prosenelių gyvenimą ir buitį, užkabina kiekvieno iš mūsų jautrią vaikystės, jaunystės stygą.
Visus susirinkusius pasveikino Smarliūnų senaitijos seniūnaitė Aldona Aleksonienė, pasidžiaugusi, kad kraštiečių susitikimai prie paminklo Smarliūnuose tampa tradicija. Šiais metais, padedant kaimo žmonėms ir Veisiejų seniūnijai, paminklas atnaujintas ir perdažytas, sutvarkyta aplinka, įrengtas stiebas vėliavai. Tęsiant tradicijas, susirinkusieji sugiedojo tautinę giesmę “Lietuva brangi”. Jaunasis ūkininkas Edvinas Makaravičius pakėlė Lietuvos vėliavą, kuri didingai plevėsuos ir pasveikins kiekvieną atvykusį į Smarliūnus.
Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Kalbėdamas prie paminklo, jis pasakė daug gražių ir prasmingų palinkėjimų susirinkusiems kraštiečiams, pasidžiaugė, kad šiais metais Smarliūnų seniūnaitijoje daug nuveikta: atnaujintas paminklas, sutvarkyta aplinka, įrengtos pralaidos, pastoviai tvarkomi keliai. Visuose darbuose aktyviai dalyvauja vietos gyventojai. Seniūnas pasidžiaugė, kad kraštiečiai aplanko gimtas vietas, kuria naujas tradicijas.
Susirinkusieji šiltai sutiko vyriausią Smarliūnų kaimo vyrą – Joną Aleksonį. Jis papasakojo, kad 1932 metais paminklą suprojektavo ir pastatė iškilūs šio krašto žmonės – Balys Aleksonis ir Juozas Savukynas, padedami to meto aktyvaus ir tautiškai nusiteikusio jaunimo. Jie atliko didžiausius darbus, kad šį kraštą papuoštų dailus, įsimintinas ir prasmingas kūrinys. Paminklas pastatytas atminti tarpukary okupuotam Vilniui ir Vilniaus bei Klaipėdos kraštui. Vidurinė paminklo dalis simbolizuoja Vilniaus Gedimino pilį, abipus esantys stulpai – atplėštų Klaipėdos ir Vilniaus kraštų simboliai. Su centriniu bokštu sujungti stulpai rodo, kad tai yra neatskiriamos Lietuvos dalys. Paminklo viduryje visų dėmesį atkreipia žodžiai „Praeivi! Prisimink pavergtą Vilnių”. Lietuvoje tuo laikotarpiu buvo susikūręs visuomeninis judėjimas –Vilniaus Vadavimo Sąjunga, kurios skyrius buvo ir Smarliūnų kaime. Šis judėjimas skatino tautinį sąmoningumą ir pilietiškumą. Paminklas pastatytas senose kaimo kapinaitėse. Jo pastatymas parodė, kiek daug kaimui, jo istorijai gali padaryti kiekvienas žmogus, kuris turi tikėjimą ir viltį. Parodė, kokie dvasingi buvo to laikmečio žmonės.
Apie 1969-1970 metus paminklą ne kartą buvo bandyta nugriauti ir sunaikinti. Apie tai, kaip paminklas buvo išsaugotas, papasakojo Vitas Balčius, kilęs iš Smarliūnų kaimo, šiuo metu gyvenantis Kapčiamiestyje.
Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto linijinių šokių kolektyvo „Svaja“ šokėjos, pradžiuginę susirinkusius nuotaikingu šokiu, susilaukė gausių aplodismentų ir ovacijų.
Kraštiečiai įamžino susitikimo akimirkas prie paminklo.
Besišnekučiuodami, dalindamiesi susitikimo įspūdžiais ir praeities prisiminimais, susirinkusieji patraukė į Smarliūnų kaimo vaikų stovyklą „Lietuvos atgaja“. Atvykusius pasitiko Paliūnų kaimo senbuvis Juozas Petrauskas, kuris išdalino kraštotyrininko, kunigo Jono Reitelaičio mongrafijos naują leidimą „Veisiejai. Istorija, žmonės, likimai“.
Susirinkusiųjų laukė suneštinėmis vaišėmis nukrauti stalai. Kraštiečiai Vitas ir Algis Balčiai paruošė susirinkusiems malonią staigmeną – didžiulį keptą kalakutą su specialiu padažu. Garsi konditerinių gaminių kepėja Renata Taraskevičienė visus nudžiugino įspūdingo dydžio, nepaprastai skaniu tortu su užrašu „Gimtojo kaimo šventė“. Ant didžiulio torto puikavosi Smarliūnų paminklo atvaizdas.
Visus susirinkusius sudomino vienos iš susitikimo organizatorių Astos Eidukaitienės pravesta viktorina, kurios klausimuose atsispindėjo Čivonių, Jakonių, Paliūnų, Purviškės, Sakniavos, Smarliūnų, Žvikelių kaimų istorija, žmonių gyvenimo ir buities aktualijos, nuotaikingi įvykiai bei prisiminimai. Teisingai viktorinos klausimus atsakiusiems buvo įteikti prizai, kuriuos paruošė patys kraštiečiai. Prizus laimėjusieji galės paragauti darbščių šeimininkių išvirtos uogienės, suslėgto sūrio, naminės duonos, šių kraštų bitučių sunešto medaus ir kitų skanumynų. O kokia šventė be muzikos ir dainų? Paragavus suneštinių vaišių, atsirado noras pajudėti, pakalbėti, įspūdžiais ir prisiminimais pasidalinti, apsisukti valso ritmu ar jaunystės dainą sudainuoti. Nenutrūkstamai liejosi seniai nesimačiusių žmonių prisiminimai ir nuotaikingi pasakojimai, kuriuos sužadindavo senų nuotraukų, močiučių ir motinų austų abrūsų, divonų ekspozicija, skarelių, prijuosčių ar senovinių buities rakandų bei įrankių paroda. Pavasarį, tvarkant buvusios Smarliūnų pradinės mokyklos teritoriją, buvo rasta pradinės mokyklos iškaba, kuri sužadino daugelio susirinkusiųjų prisiminimus, nukėlusius į vaikystę. Net senovinę mokyklinę rašalinę su išlikusiu rašalu galima buvo apžiūrėti ir prisiminti mokyklinius metus. Daugelis vyrų susidomėję apžiūrinėjo senovinius medžio ir metalo apdirbimo įrankius, kuriuos lietė tėvų ir senelių rankos. Smarliūniškis Jonas Aleksonis sakė: „Mano tėvas, Balys Aleksonis, kartu su Juozu Savukynu, projektavo paminklą Smarliūnų kaime, kartu su kitais žmonėmis jį statė ir išsaugojo nuo sugriovimo, todėl nuoširdžiai noriu palinkėti jaunajai kartai – didžiuokitės savo tėvais ir seneliais, tais žmonėmis, kurie čia gyveno, saugokite šį paminklą, nes panašų kažin ar rastume Lietuvoje. 2032 m. bus šimtas metų, kaip Smarliūnuose pastatytas paminklas. Išsaugokime jį, tęskime tėvų ir senelių pradėtas tradicijas“.
Su šiuo gražiu palinkėjimu širdyse, surašę savo mintis ir palinkėjimus Svečių knygoje, susitikimo dalyviai skirstėsi į namus.
Kad ši graži ir prasminga šventė įvyktų, nemažai padirbėjo vietiniai Smarliūnų kaimo gyventojai, kurie išreiškė gražų norą ir ateityje į būrį sukviesti kraštiečius iš visų Lietuvos kampelių.
Aldona Aleksonienė
Nuotraukos: Antano Jakimonio, Virginijos Leonavičienės, Zinos Nevierienės ir Astos Eidukaitienės