Po visų rudens darbų beliko vienas vienintelis darbas kaime – kopūstų raugimas. Todėl nieko nelaukusi Stebulių ateities bendruomenė surengė kopūstų ruošimo žiemai, kaip žmonės sako, kopūstų raugimo šventę „Kopūstai – maistas ir vaistas!“
Ir ne tik žiemos atsargoms papildyti šis renginys skirtas. „Norime, kad rudeninio liūdesio vyresniesiems mūsų bendruomenės nariams būtų kuo mažiau, tad sukvietėme draugėn“, – sako pakalbinta Rita Sabestinienė, Stebulių ateities bendruomenės narė. O paklausta, kaip kilo ši idėja, sako: „Kai nutarėme kaupti „Maisto banką“ bendruomenėje, pamaniau, kad reikia visiems kartu susirinkti ir, ką galime, pasigaminti. O idėjas mums dovanoja Dangus“.
Žiemai turės kopūstų
Ir rinkosi į Stebulius žmonės kopūstų galvomis nešini, mat ne tik įrankius, prijuostes, skareles turėjo atsinešti, bet ir po kopūsto galvą. O čia jų laukė dar visas kalnas kopūstų – 5 maišai. Darbelio daug. „Žiemai gerai turėti kopūstų atsargų. Tai kodėl gi jų nepasidarius visiems kartu?“ – kalba iniciatorė. Net statinių ieškojo pirkti. Gavo, nupirko dar nebrangiai, o kad į medines statines gėlių sodinti nereikėtų, geriau naudoti pagal paskirtį.
Rita dalyvių komandas rikiavo. Jų net 6: Simno (vadovė Elena Dainauskienė), Marijampolės futbolo klubo „Sūduvos močiutės“, Janės ir Pranės, Dalios Kirtiklienės, Almanto Sabestino, Laimos Malinauskienės komandos. O ir Rita užsijuosė prijuostę, kurią pasisiuvo būdama 18 metų, ir puolė prie darbų. Ne veltui kopūstų raugti atvyko Sūduvos močiutės iš Marijampolės, bendruomenės nariai iš Simno. „Tikslas ir buvo, kad sužinotume, išmoktume kuo daugiau kopūstų raugimo, marinavimo būdų. Paragautume, pasidalintume receptais, nes kiekviena komanda turėjo savo kopūstų ruošimo receptą. O paskui jau ir pagamintų kopūstų namo parsinešti bus galima, šeimos narius pavaišinti. Žmonių daug, po stiklainiuką kiekvienam ir – išsidalinsime“, – kalba Rita.
Džiaugiasi šia švente, kurią surengti nereikia jokių papildomų resursų ar didelių lėšų, reikia tik išmonės. „Tai be galo miela šventė. Primenanti senus laikus. Juk anksčiau kopūstus raugdavo kiekvienuose namuose – būdavo po statinę užraugtų kopūstų. Man kopūstų raugimas priminė tėvus, senelius ir mažos mergaitės vakarus, kai visa šeimyna smulkino – „čiečkavojo“ ir grūdo statinėn kopūstus, o paskui raugo kvapas tvyrodavo visuose namuose. Buvo smagu, nes žinojome, kad stalas, prie kurio sėsime valgyti, bus gausus ir sotus“, – nuklysta į prisiminimus Rita. Pastebi, kad kopūstų raugimas – tai tik dar vienas darbas, kuris kiekvienuose namuose buvo būtinas ir maistu apsirūpinant žiemai, ir kaip paskutinio derliaus sutvarkymo ceremonija. „O šiandien žinome, kad kopūstai dar ir geras vaistas!“ –primena ji.
Turės ir kaimiškų krienų
Tarkavo ir krienus. Kad akis mažiau graužtų, darbas virte virė lauke. Tačiau jei jau nuspręsta, kad reikia padaryti – tai ir daryta, ir padaryta.
„Džiaugiuosi, kad visiems patiko. Ačiū Almanto Sabestino komandai, Janei ir Pranei, komandai iš Suvalkijos, kuri net akmenį savo atsivežė, paslėgė kopūstus, simniškiams, Laimutės ir Dalios komandoms. Ypač Laimos Malinauskienės komandai, kuri gamino krienų prieskonius lauke. Nuoširdžiai dėkojame už vargą Nijolei Jarmalienei, Valdui Matulevičiui. O patys skaniausi krienai – nudažyti raugintų burokėlių sultimis. Ačiū visiems už puikią nuotaiką ir gražų laiką. Manau, kad tokių gerų, gražių ir mielų žmonių gali pavydėti visa Lietuva!“ – dėkoja Rita. Gaila tik, kad dėl vietos stokos negalėjo visų norinčiųjų priimti į renginį. „Kiek telpa žmonių, tiek ir priėmėme. Mokyklos klasė juk, ne kokia salė, o lauke tokio renginio nepadarysi“, – pastebi. Prisipažįsta, kad simniškiai atsivežė žmonių, kurių Rita nė nepažįsta, mat norėta parodyti jiems, kaip šioje bendruomenėje linksma, o žodžiais to juk nenupasakosi. „Paskui jie juokėsi ir prašė pasakyti, kokį ryšį mes turime su Dievu, kad šitiek žmonių ateina, visi – linksmi, malonūs. Jie netikėjo, kad taip būna“, – šypsosi Rita.
O po darbų – vaišės. Stalai lūžo nuo maisto. „Ir aš pasiruošiu, karštą patiekalą kokį pagaminu, bet gi kiekvienas dar vis atsineša maisto, tuščiomis nė vienas bendruomenės narys neateina. O jaunos mūsų šeimininkės gražiai paserviruoja, parenka gražias lėkštes“, – pasidžiaugia. Stalą papuošė kaštonais – taip gražiai tarp lėkščių ridenosi. Ansamblio „Dzūkijos aidas“ dainininkai išjudino visus.
Aplink statinę kopūstų ir šokta, ir dainos trauktos. „Svarbiausia – geros emocijos po renginio. Tiek energijos pasisemiama, svarbiausia, gera nuotaika užsikrečiama“, – sako Rita.
„O kaip paklausti Dievo ir kaip sulaukti atsakymo, kodėl Stebuliuose taip smagu? Gal todėl, kad žmonės čia visi linksmi. O ir aš stengiuosi , kiek įmanydama, dėl bendruomenės žmonių. Negyvenu savo gyvenimo. Mano galva užimta bendruomenės reikalais. Jau planuojame kitų metų renginius. O šiemet dar laukia Bagažinių turgus Stebuliuose, „Kalėdų kiemelio istorija“, reiks pasipuošti šventėms“, – dėsto Rita. Po kopūstų dėjimo šventės dar visą dieną dirbusi, mat teko kai kuriuos receptus iki galo išpildyti. „Pagal tai, kaip receptuose nurodyta, kopūstus ir palaikyti, ir pakaitinti, ir į stiklainius tik po paros dėti. Kiti dar rūgsta. Parnešėme namo, kur šilčiau, tuos ilgiau teks prižiūrėti. Jau ragavome kai kuriuos. Labai skanu. Tai taip ir duoduosi per dienas“, – juokiasi ji.
„Ir ko mes anksčiau kopūstų neraugėme kartu?“ – šiandien net pati Rita stebisi ir atsakyti sau negali.