Nuoširdus pokalbis su rašytoja Aiste Šopa Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Gyvenimo džiaugsmu, pozityvumu trykštanti moteris kuria savo gyvenimą pati ir tokį, kokį pati nori, o nori ji šviesaus, giedro dangaus, šypsenų ir pozityvo aplink save. „Jei šiandien nešviečia saulė, užsidek lempą“, – pataria ji, pridurdama, kad teigiamų gyvenimo šaltinių ji matanti kiekviename žingsnyje. Vis tik įspėja: gyvenimo karuselėje svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą.
Kas ji?
Rašytoja Aistė Šopienė-Šopa (savo kūrinius pasirašo vyro pavarde) yra laimingai ištekėjusi keturių vaikų mama, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja, laisvalaikiu rašanti knygas, jos studijos prabėgo Airijoje. „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“ yra antrasis Aistės Šopos romanas, pirmasis pavadinimu „Mano mačo iš Meksikos“ buvo išleistas 2022 metais. „Mano mačo iš Meksikos“ – tai ne tik meilės romanas, bet ir autorės autobiografija. Jos gyvenimo tarpsnis nuo studijų laikų Airijoje iki sugrįžimo į Lietuvą.
Leidykloje jau trečioji Aistės ir jos sūnaus knyga, po poros savaičių pasirodys knygynuose.
Šopa, kuri nemėgsta apsipirkinėti
Daug diskusijų sukėlė jos itin reta ir įdomi pavardė. Šopa? Ar galima būtų tapatinti su anglišku žodžiu „shopping“, kuris reiškia „apsipirkti“? Ir ar ji mėgsta apsipirkinėti? Pati Aistė sako, kad apsipirkinėti ji nemėgsta ir net nemato reikalo leisti tam savo laiką, net drabužius jai paprastai padovanoja, tad ir jų neprireikia ieškoti, matuotis ir pirkti. „Mano vyro pavardė Šopa, aš norėjau tapti Šopa, bet man pasakė, kad galiu trumpinti pavardę į Šopė. Tada nutariau, kad jau geriau Šopienė. O ant knygų viršelių pasirašinėju Šopa“, – paaiškina ji.
Nuoširdus pokalbis
Šiltas ir nuoširdus, kupinas geros nuotaikos susitikimas su rašytoja Aiste Šopa praskaidrino kiek niūroką rudenišką dieną. Lazdijuose Aistė svečiavosi pirmą kartą, net buvo nusprendusi nakvoti ir labiau pasižvalgyti po miestą. „Žiūriu, kad mano susitikimas 12 valandą. Galvoju, spėsiu atvažiuoti į Lazdijus ir parvažiuoti į Klaipėdą“, – vis tik taip galų gale nusprendė.
Apie kūrybą ji gali kalbėti daug ir ilgai. Viešnia Lazdijuose pristatė savo knygą „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“. „Kažkada iš okupuotos Lietuvos žmonės bėgo į Venesuelą, o dabar laiko ratas apsisuka ir 21 amžiaus pradžioje Venesuela patiria vieną po kitos politines, ekonomines bei humanitarines krizes. Iš savo gimtosios šalies traukiasi vis daugiau žmonių. Lietuviškų šaknų turintys grįžta į Lietuvą kaip į svajonių šalį“, – pasakoja rašytoja. Venesuelos lietuviai į autorės akiratį pateko neatsitiktinai. Ją susirado ir pakvietė padirbėti su Ruklos pabėgėlių centre gyvenusiais perkeltais asmenimis. Aistė padėjo jiems įveikti kalbos barjerus įsitvirtinant Lietuvoje, vertėjavo. Ten sužinojo ir prisiklausė daug įdomių detalių apie Venesuelos lietuvius, toptelėjo mintis, kad tai puikiausios istorijos jos knygai.
Graži bendrystė
Bibliotekos konferencijų salėje daug jaunų veidų. Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos renginiuose dažni svečiai mažesni ir didesni moksleiviai. Jaunimas knygas skaito, nevengia apsilankyti ir čia vykstančiuose renginiuose, dažnai ateina su savo mokytojomis – lituanistėmis. Šiame renginyje, susitikime su rašytoja Aiste Šopa, dalyvavo gausus būrys Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos gimnazistų. „Labai džiaugiamės bendryste su gimnazijos pedagogais ir gimnazistais“, – pasidžiaugė Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Malinauskienė.