Vienas sparnuotas posakis byloja, kad stengėsi kaip niekad, o išėjo kaip visada. Šie žodžiai puikiai tinka tarptautinei krepšinio federacijai – FIBA. Laikas seniai pripažinti, kad ji yra tokia griozdiška ir nerangi, kad jai negalima patikėti absoliučiai jokių aukšto rango krepšinio varžybų. Savo lygiu ją seniai aplenkė ULEB organizacija, kuri puikiai ir be priekaištų organizuoja Eurolygos ir Europos taurės varžybas. Savo lygiu šviesmečiais FIBA pralenkė geriausi pasaulio krepšininkai ir minėta organizacija jau jų niekada nebepavys.
Svarbiausia, kad tarp FIBA ir ULEB krepšinio organizacijų vyksta aršus karas. Šiame kare jau seniai į miltus sumalta ir apgailėtina FIBA vis dar bando šypsotis, bet ta grimasa nei kiek šypsenos neprimena ir ją galima pavadinti lavono šypsniu. Reikia pripažinti, kad FIBA jau seniai yra mirusi ir jos lavonas stipriai dvokia. Na, kai gerai pagalvoji, tegul sau, bet kodėl dėl to turi kentėti geriausi pasaulio krepšininkai aukodami savo vasaras ir itin brangų poilsį už tai tegaudami riestainio skylę, kodėl turime kentėti mes, eiliniai krepšinio mėgėjai.
Dar prieš šių metų Pasaulio krepšinio čempionatą Kinijoje akis badė itin didelis komandų skaičius – net 32. FIBA juk nori būti gera visų žemynų krepšinio federacijoms, kurios už tai atsidėkoja balsuodamos ir pritardamos šioje organizacijoje vyraujančiam chaosui ir visiškai betvarkei. Kam Pasaulio krepšinio čempionate reikalingos Filipinų, Jordanijos ar Senegalo rinktinės? Tegul jos sau žaidžia su Tailando, Libano ar Zimbabvės rinktinėmis tarpusavyje kokiose nors penktos lygos krepšinio varžybose. Stipriausioms krepšinio rinktinėms žaisti su tokiais nykštukais ir daužyti juos penkiasdešimties ar šešiasdešimties taškų skirtumu nėra jokios naudos, kaip ir silpnoms rinktinėms žaisti su gigantais irgi nėra visiškai jokios prasmės. Tai panašu į rungtynes tarp LKL komandos ir Kazbiejų krepšinio rinktinės.
Dėl FIBA užgaidų ir įnorių Pasaulio krepšinio čempionate neteisėjavo geriausi arbitrai iš Europos, kurie švilpia ULEB organizuojamoms varžyboms. Juk ir arkliui yra aišku, kad žaidžiant geriausiems pasaulio krepšininkams turi teisėjauti geriausi arbitrai. Šiame pasaulio čempionate varžyboms teisėjavo žmonės, vilkintys teisėjų aprangas, bet geriausias pasaulio komandas žaidžiant jie iki šiol buvo matę tik per televizorių. Kas ir būtų, jeigu LKL teisėjautų arbitrai iš Lietuvos moksleivių lygos?
Liūdniausia, kad nuo tokių pseudoarbitrų nukentėjo Lietuvos krepšinio rinktinė. Žinoma, su prancūzais mūsiškiai nesužaidė gerų rungtynių ir dėl to pralaimėjo, bet apgailėtina ir bjauri arbitrų klaida sužlugdė mačo pabaigoje atgimusias mūsiškių viltis. Juk ginčytiną rungtynių epizodą galima peržiūrėti! Bet žmonės, kurie per klaidą atsidūrė Pasaulio krepšinio čempionate ir net apsivilko arbitrų uniformas, pagalvojo, kad to nereikia. Šiaip sau, nes taip užsigeidė…
Tai ne pirmos ir, galima garantuoti visu šimtu procentų, ne paskutinės FIBA sugadintos varžybos. Prisiminkime 1995 metų Europos krepšinio čempionatą, kai nevykę arbitrų sprendimai nuskriaudė finale su serbais žaidusią Lietuvos rinktinę. Prisiminkime 2002 metų Pasaulio krepšinio čempionatą JAV, kai finale žaidė tuometinės Jugoslavijos ir Argentinos rinktinės. Likus kelioms sekundėms rezultatas buvo lygus, ir Argentinos krepšininkas prasiveržė po krepšiu, kur buvo taranuotas jugoslavo Marko Jaričiaus. Arbitrų švilpukai tuomet irgi tylėjo. Taip iš Argentinos krepšinio rinktinės buvo pavogtas Pasaulio čempionato auksas. Galima išvardinti dar daug atvejų. Ne veltui tarptautinė krepšinio federacija FIBA neretai pavadinama MAFIBA.
Kyla natūralus klausimas: ką daryti, kad FIBA daugiau atvirai nesityčiotų iš geriausių pasaulio krepšininkų ir krepšinio aistruolių. Galima būtų imtis net drastiškų būdų: boikotuoti Europos ir Pasaulio krepšinio čempionatus, ir taip priversti FIBA imtis būtinų demokratinių reformų. Minėtas varžybas taip pat galėtų organizuoti ULEB, tuomet jose teisėjautų geriausi Europos arbitrai. Žinoma, tuomet iškiltų pavojus nedalyvauti olimpinėse žaidynėse. Kaip ten bebūtų, su dabartine skandalinga padėtimi negalima taikstytis ir tiesiog būtina imtis radikalių priemonių, kad krepšinio spektaklių mums toliau negadintų FIBA kabinetuose sėdintys sustabarėję ir inertiški funkcionieriai ir jų nevykę sprendimai.