Dineta Babarskienė
Apie idėją organizuoti vienos dienos akciją „Mieste – be savo automobilio“ pirmą kartą paskelbta 1998 m. Prancūzijoje. Ji labai greitai išpopuliarėjo visoje Europoje ir daugelyje šalių ir yra vadinama Diena be automobilio. 2002 m. ši akcija tapo naujos iniciatyvos, pavadintos Europos judumo savaite, dalimi. Paprastai Diena be automobilio minima rugsėjo 22-ąją. Lietuvoje 2000 m. pirmoji ją paminėjo Vilniaus savivaldybė, palaipsniui prie jos ir Europos judumo savaitės kampanijos prisijungė ir kitos Lietuvos savivaldybės. Šiandien tai jau graži tradicija – paminėti Europos judumo savaitę – ir mini ją, kas kaip išmano: kas pėsčiomis nueina tiek, kiek gali, kiti užsibrėžia tikslą, kiek kilometrų privalo įveikti, treti važiuoja dviračiais. Ir kad ir ką bedarytų, visi dalyvavę judumo savaitės renginiuose vienu balsu lyg susitarę sakosi, jog būtinai dalyvaus ir kitais metais. Matyt, tai užkrečiama.
Seiliūnų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Povilanskienė – tikra vaikščiojimo entuziastė. Ji jau nė neskaičiuoja nueitų kilometrų. „Kai įpranti, tai lygiai tas pats, kaip ryte atsikėlus išsivalyti dantis“, – tikina šypsodamasi Daiva. Tad Europos judumo savaitė Daivai kaip tik, mat tuomet jau ne pirmi metai ji kviečia į bibliotekininkų ir skaitytojų pėsčiųjų žygį. Šie metai ne išimtis: pėsčiųjų žygis „Žingsniuokime kartu!? Jungiamės ir mes!” buvo jau seniai kruopščiai suplanuotas.
Iš Seiliūnų bibliotekos išlydėjusios Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Ugnė Tankevičiūtė ir vyresnioji tyrėja Renata Ribinskienė ne tik linkėjo sėkmės, bet ir dovanojo liemenes, kas itin pradžiugino žygeivius. O paskui jau į kelią. Nuo Seiliūnų bibliotekos patraukta link Seirijų, o paskui link Metelių. Įkvėpta rudeniškų miškų kvapo, pasišnekučiuota ir apie rudens gėrybes, mat grybautojų miške netrūksta, o grybų ar jie randantys, nežinia, bet maloniai sau vaikščiojantys po mišką. Ir kas pasakys, jog judumo savaitės negalima paminėti taip – grybaujant. Ir vėl žingsniuota… O dar ta nepaprasta 13 žirgų palyda. „Trylika princų“, – žavėjosi žygeivės žirgais, kurie per pievas atlėkė į nematytus prašalaičius pažiūrėti ir pasekti, kurgi šis būrelis žmonių einantis. Juk smalsu. Ir į Metelių apžvalgos bokštą įkopta! Jėgų užteko! Ir Metelio ežero bangomis grožėtasi, ir Metelių bibliotekos bibliotekininkės Ginos Ramanauskienės jurginų kolekcija. Ir nepavargta, mat dar po Metelius ramiai pasivaikščiota. O paskui jau vaišintasi Metelių bibliotekininkės Ginos Ramanauskienės kaimiškomis vaišėmis: lašinukais, medumi. Ir kalbėtasi apie keliones be automobilio, kurios, be abejonės, žavi, tačiau gyvenimo be automobilio jau neįsivaizduojame. „Kaime be automobilio niekaip neišsiversi, nes atstumai dideli, mieste – viešasis transportas, o kaime visur reikia važiuoti nemenkus atstumus: ir į rajono centrą apsipirkti, ir pas gydytojus, ir kitų reikalų juk yra. Nieks neprivežios, pačiam reikia ir automobilį turėti, ir vairuoti“, – kalbėjo žygeivės. Tačiau, anot jų, važiuoti atstumą, kurį nueitum greičiau nei nuvažiuoji automobiliu, nevalia. „Ir sveikiau, ir patogiau pėstute paėjėti“, – tikino moterys. O tądien įveikti 18 km 300 m, dar kitaip sakant, nueita 24 100 žingsnių… Ir namo sugrįžta su Metelių bibliotekos bibliotekininkės Ginos jurginų puokštėmis. „Šalnos, sako, bus, tai skinu ir dovanoju, kad dar pasidžiaugtume“, – sakė šypsodamasi Ginutė.
„Ačiū iš Seiliūnų bibliotekos išlydėjusioms Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus bendruomenės pareigūnėms Renatai ir Ugnei už saugaus eismo kelyje instruktažą, už atsakymus į rūpimus klausimus ir šaunias, kiekvienam keliautojui labai reikalingas dovanas – šviesą atspindinčias liemenes. Ačiū visiems žygeiviams, kad nepabijojo rūškano ryto ir leidosi į kelią, o vėliau neatsidžiaugė gražia diena ir puikiais Dzūkijos ežerų bei miškų vaizdais. Jau vien dėl pasitikusių ir lydėjusių grakštuolių žirgų vertėjo nužingsniuoti 18 km. O kur dar jaukus pasisėdėjimas Metelių bibliotekoje, kur netrūko kalbų ir apie keliones be automobilio, ir apie kelionių nuotykius, ir apie knygas…“ – jau po žygio ir dėkojo, ir džiaugėsi Seiliūnų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Povilanskienė. Ir Daiva nebūtų Daiva, jei jau neplanuotų kitų žygių. Ėjimo entuziastei knieti surengti kalėdinį žygį. Ji jau dabar suka galvą, į kurią pusę čia pasukus. „Iki kito karto, ruoškit batus!“ – linksmai šūkteli Daiva. Matyt, jau kažką sumąstė. Ką? Teks laukti Kalėdų…