Prisiminus posakį, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, tenka žvelgti į dabartinę situaciją karantino sukaustytoje Lietuvoje. Kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, bet dabartinė situacija šalyje yra itin palanki valdantiesiems „žaliesiems valstiečiams“, kurie yra priekinėse kovos su koronaviruso pandemija linijose. Žvelgiant vien į Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos ir premjero S. Skvernelio populiarumo augimą galima daryti išvadas, kad jų nuolatinis buvimas viešumoje ir rodymasis televizorių ekranuose šiems politikams krauna nemenkus populiarumo reitingus.
Jeigu metų pradžioje valstiečiai turėjo įvairiausių problemų ir jų populiarumas po truputį, bet užtikrintai smuko žemyn, tuomet buvo galima prognozuoti, jog šių metų spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose jų laukia pralaimėjimas ar net visiškas fiasko, tai dabar situacija gerokai pasikeitė. Jau vien tai daug pasako, kad ilgą laiką buvęs vienas nepopuliariausių Lietuvos politikų sveikatos apsaugos ministras A. Veryga dabar tapo gana populiarus. Štai ką gali visagalis televizorius, tiksliau, nuolatinis rodymasis jame. Galima drąsiai teigti, kad jeigu kiekvieną dieną ištisą mėnesį iš eilės per televizorių būtų rodomas buvęs Seimo narys Antanas ar Minedas, jie irgi taptų gana populiariais visuomenės veikėjais ir užimtų aukštas vietas įvairiose apklausose. S. Skvernelis dar prieš pandemiją ir karantiną buvo gana populiarus, o dabar tiesiog yra dar populiaresnis.
Iki Seimo rinkimų liko mažiau kaip pusė metų, tad galima drąsiai teigti, kad per karantiną susikrautas valstiečių populiarumo bagažas turėtų lemti gana neblogus jų šansus rinkimuose. Tad kuo ilgiau tęsis karantinas, su kuriuo dabartinė valdžia tvarkosi gerai, tuo geresni bus valstiečių šansai rinkimuose. Net jeigu karantinas pasibaigs gegužės 11 dieną ir prasidės milžiniškos ekonominės problemos, nulemtos pandemijos, pakankamą populiarumą valstiečiai išsaugos iki Seimo rinkimų.
Dabar jau yra gana aiškiai matyti, kad pagrindinė kova dėl kairiųjų rinkėjų, kurių Lietuvoje yra apie 800 000, vyks tarp valstiečių, socialdemokratų ir Darbo partijos. Tik dar gana neaišku, kiek šios trys partijos pasidalins rinkėjų balsų ir kas vadovaus šių partijų valdančiajai koalicijai. Per tuos penkis mėnesius nežinia, kas turėtų nutikti, kad Lietuvoje būtų išrinkta kokia nors kita valdžia. Juk valstiečiai, socialdemokratai ir Darbo partija varžysis dėl tų pačių kairiųjų pažiūrų rinkėjų balsų. Žinoma, valstiečiams bus primintas visas ne itin vykęs, švelniai pasakius, ketverių metų valdymas. Bet, kaip sakoma, paskutinis įspūdis geriausiai prisimenamas, ir jie galės iš rankovės ištraukti sėkmingo tvarkymosi su koronavirusu kortą. Socialdemokratai ketverius metus išbuvę opozicijoje irgi turi neblogus šansus pasirodyti rinkimuose, bet silpniausia jų vieta yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jam trūksta charizmos ir aktyvumo bei tvirtų ir ryžtingų sprendimų. Šio kairiųjų partijų trejeto juodu arkliuku gali tapti Darbo partija su savo charizmatiškuoju vadu V. Uspaskichu. Reikia pripažinti, kad šis politikas su savo partija jau daug kartų krito žemyn ir skendo, bet vėl pakildavo kaip Feniksas iš pelenų. Viktoras ypač aktyvus socialiniuose tinkluose, kur transliuoja valandos ir ilgesnės trukmės seansus, kuriuose be galo ir be krašto dalinasi savo įžvalgomis, sumaniai kritikuoja dabartinę valdžią ir gana įdomiai filosofuoja.