Beveik penkis mėnesius be vadovo dirbę Veisiejų socialinės globos namai pagaliau turi naują direktorių. Šį pirmadienį šios įstaigos duris atvėrė naujasis vadovas – pedagogo ir inžinieriaus diplomus turintis Zigmas Kukučionis. Vasaros pradžioje buvęs Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės mokyklos direktorius laimėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtą konkursą šios įstaigos vadovo vietai užimti.
Laisva šios įstaigos vadovo vieta tapo šių metų kovą, kai anapilin iškeliavo ilgametis vadovas Vygantas Mozeris, čia dirbęs nuo 1998 metų.
Kadangi ši įstaiga pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ministerija gegužės viduryje paskelbė konkursą vadovo vietai užimti. Ministerijos atstovų teigimu, konkurse dalyvauti panoro net 10 pretendentų, tarp jų buvo ir Z. Kukučionis. Kompetentinga komisija nusprendė, jog tinkamiausias šiam postui – Z. Kukučionis.
Redakcijos šaltiniai teigė, jog rajono valdžia nebuvo labai patenkinta, kad šios įstaigos vadovo konkursą laimėjo su rajono valdančiąja dauguma nesietinas žmogus, pagarsėjęs savo tvirtu charakteriu ir nevengiantis „eiti prieš srovę“.
Pirmadienį, pasibaigus pirmajai darbo dienai naujojoje darbovietėje, „Dzūkų žinios“ pakalbino Veisiejų socialinės globos namų direktorių Z. Kukučionį.
– Sveikiname su pirmąją diena naujajame poste. Kaip ji praėjo?
– Buvo organizacinė diena – ministerijos atstovai mane pristatė kolektyvui, susipažinau su darbuotojais.
– Iki šiol dirbote mokyklos direktoriumi. Kas paskatino keisti darbovietę ir nerti į socialinę sritį? Kaip manote, ar yra sąlyčio taškų tarp pedagoginės ir socialinės veiklos?
– Vienoje vietoje ilgai dirbti nemėgstu, darbą keičiu kas 7–8 metus. Esu įsitikinęs, jog jei neini į priekį, o stovi vietoje, tai eini atgal, kaip liaudis sako: „stovintis vanduo ilgainiui pagenda“. Tiesa, mokykloje užsibuvau kiek ilgėliau, pusdešimtų metų. Jei kalbėsime apie pedagoginio ir socialinio darbo panašumus, tai jų yra nemažai. Abiem atvejais tenka dirbti su žmonėmis, spręsti jų problemas, mokykloje dirbdamas įsigilinau į socialiai remtinų šeimų problematiką, tam tikra prasme irgi dirbau socialinį darbą. Visuose darbuose reikia vadybos įgūdžių, juos esu įvaldęs.
– Ar nebuvo gaila palikti mokyklą? Ar bus, kas Jus ten pakeičia?
– Išeiti iš darbo, kurį mėgsti, nėra lengva, tačiau nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeistų.
– Ar naujasis kolektyvas didelis?
– Daug darbuotojų, gal per 80 žmonių dirba. Man atrodo, kad kolektyvas geranoriškas, kai kurie žmonės pažįstami iš anksčiau, manau, kad puikiai sutarsim.
– Ar Jūsų nebaugina tai, kad įstaigos pastatai senos statybos, jiems būtina pertvarka?
– Laukia nemaži darbai. Dabar keičiamas šiferio stogas, paskui teks spręsti kitus ūkinius klausimus – pastatų šildymą, elektros energijos tiekimą. Manau, kad bandysime įdiegti alternatyvius energijos šaltinius – saulės energiją, gal geoterminį šildymą. Visas šias modernias technologijas esu išbandęs savo namuose, todėl šioje srityje turiu patirties ir išmanymo. Ir įstaigos gyventojams, ir darbuotojams čia turi būti šviesu, jauku ir šilta.
– Iškart po to, kai Jūs laimėjote šios įstaigos direktoriaus konkursą, savivaldybė ir ministerija pradėjo konsultacijas dėl Veisiejų socialinės globos namų perėmimo Lazdijų rajono savivaldybės žinion. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu – kas turėtų administruoti šią įstaigą: ministerija ar savivaldybė?
– Dirbsiu esant bet kokiam pavaldumui, man tai nėra svarbu. Mūsų įstaigos didelis ir darnus kolektyvas, kuriam svarbiausia – išlaikyti aukštą socialinių paslaugų teikimo lygį, kad žmonės norėtų pas mus patekti. Iki šiol negirdėjau, kad ši įstaiga būtų kritikuojama.
– Kalbama, kad Jūs turite tvirtą stuburą, laikotės savo nuomonės.
– Kas taip kalba?
– Jus pažįstantys žmonės. Todėl mes linkime tvirtumo naujajame darbe ir tikimės, kad šis etapas bus ilgesnis nei septyneri metai.
„Dzūkų žinių“ informacija