Nedarbas – viena iš opiausių Lietuvos problemų, o per karantiną tai tampa dar didesne problema. Bedarbių skaičiumi Lazdijai visais laikais lenkė daugelį šalies savivaldybių, tačiau per pirmąjį ir santrąjį karantiną mūsų rajonas tapo vienu iš nedarbo lygio lyderių.
Per pavasarinį karantiną Lazdijai kartu su Ignalina tapo nedarbo lyderiais, šiuose rajonuose nedarbo lygis viršijo 17 proc. ribą. Tuomet Lazdijų rajono valdžia numatė priemonių planą, kaip pagerinti šią situciją. Tačiau nedarbo situacija per rudens–žiemos karantiną tapo dar sudėtingesnė. Sausio 1 dienos duomenimis, nedarbo lygis Lazdijuose pasiekė neregėtas aukštumas, darbo neturi 24,6 proc. darbingų žmonių, tai – beveik kas ketvirtas galintis dirbti lazdijietis.
Situacija kitose Alytaus regiono savivaldybėse yra šiek tiek geresnė. Lietuvos nedarbo vidurkis 2021 metų sausio 1 dieną buvo 16,1 proc. Druskininkuose nedarbo rodiklis – 18,9 proc., Alytaus rajone – 18,1 proc., Alytaus mieste – 18 proc. Geriausia situacija yra Varėnos rajono savivaldybėje, kur nedarbo rodiklis žemesnis nei Lietuvos ir sudaro 15,6 proc.
„Dzūkų žinios“ pateikė klausimus savivaldybei dėl nedarbo lygio:
1. Pagal naujausius statistikos duomenis, nedarbas Lazdijų rajone pasiekė beveik 25 proc. ribą. Kokias matote šios situacijos priežastis, kaip galima pagerinti situaciją?
2. Ar per pandemiją Lazdijų savivaldybės teritorijoje buvo masinių atleidimų iš darbo?
3. Ar tokia nedarbo situacija neturės neigiamos įtakos mokesčių surinkimui į rajono biudžetą? Ar yra numatyta amortizacinis šios situacijos planas?
Savivaldybė neatsakė į pirmuosius du klausimus, siūlydama atsakymų ieškoti kitose įstaigose – Užimtumo tarnyboje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Sulaukėme atsakymo tik į trečiąjį klausimą:
„Didėjant nedarbo lygiui, didžiausia grėsmė kyla, kad savivaldybės biudžetas 2021 m. gali nesurinkti gyventojų pajamų mokesčio. Taip atsitiko ir 2020 m., kuomet gyventojų pajamų mokesčio planas buvo neįvykdytas 640 tūkst. eurų, tačiau valstybė suteikė paramą savivaldybei suteikdama trumpalaikę paskolą, kurios grąžinimas bus kompensuotas. Tikėtina, kad ir 2021 m., jeigu nebus vykdomas gyventojų pajamų mokesčio planas, bus galima gauti tokią paskolą, kad laiku būtų užtikrintas atsiskaitymas su savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojais, valstybės biudžetu bei prekių ir paslaugų teikėjais. Taip pat kiekvieną ketvirtį bus peržiūrimas biudžeto priemonių vykdymas ir prioritetai.“
Prieš pusmetį, kai nedarbo lygis Lazdijuose siekė 17 proc., savivaldybės administracijos direktorė Ilona Šaparauskienė, „Dzūkų žinių“ paklausta, kokias programas, susijusias su nedarbo mažinimu, vykdo Lazdijų savivaldybė, pateikė optimistinį atsakymą:
„Lazdijų rajono savivaldybėje, siekdami paskatinti šio krašto verslo plėtrą, patvirtinome naują Lazdijų rajono savivaldybės verslo rėmimo programą. Šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu savivaldybės taryba taip pat pritarė siūlytam COVID-19 ligos sukeltų padarinių Lazdijų rajono savivaldybėje poveikio mažinimo trumpalaikių veiksmų planui, kuriame numatytos lengvatos bei kompensacijos Lazdijų krašte įsikūrusiems verslininkams. Lazdijų rajono savivaldybės moksleivių ir studentų užimtumo didinimo programa taip pat prisidės prie verslininkų skatinimo, nes išlaidas padengs savivaldybė. Taip pat informuoju, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ženkliai prisideda prie situacijos sprendimo – dėmesys regionams išskirtinis, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia bei tvirtina įvairias priemones ir programas, kurios skatina verslumą ir padeda nedarbo lygį mažinti visoje šalyje“.
Veiksmų planų būta daug, tik ar jie įgyvendinti? Nedarbas per pusmetį rajone padidėjo beveik 8 proc. Kas toliau?
„Dzūkų žinių“ informacija