Dzūkų žinios

Lazdijuose šiluma brangs ketvirtadaliu

Dalintis:
Bendrovės „Lazdijų šiluma“ direktorius Remigijus Aleksandras Viniarskas teigia ieškantis būdų įsigyti pigesnės žaliavos, tačiau pripažįsta, jog šilumos kaina Lazdijų rajono savivaldybės gyventojams šį sezoną gali didėti nuo 20 iki 25 procentų.

Didžiuosiuose šalies miestuose prasidėjus šildymo sezonui, prabilta apie tai, jog šiemet šilumos kainos dėl pabrangusių žaliavų ir geopolitinių priežasčių ten gali išaugti net iki 60 proc., tai labai neigiamai paveiktų žmonių gerovę ir patuštintų pinigines. Mažesniųjų savivaldybių šilumos tiekėjai pripažįsta, jog čia šilumos kainų šuolis gali būti mažesnis, tačiau jo išvengti nepavyks.

Šiluma brangs ketvirtadaliu?

Bendrovės „Lazdijų šiluma“ direktorius Remigijus Aleksandras Viniarskas teigia ieškantis būdų įsigyti pigesnės žaliavos, tačiau pripažįsta, jog šilumos kaina Lazdijų rajono savivaldybės gyventojams šį sezoną gali didėti nuo 20 iki 25 procentų.

Jis įsitikinęs, jog šilumos kainų šuolis Lietuvoje yra susijęs su daugeliu priežasčių.

„Akivaizdu, jog mūsų žaliavų tiekėjai nepasirengė situacijai, kai kilo problemų dėl Baltarusijos. Anksčiau, kai Baltarusija dėl miškus užpuolusių kenkėjų masiškai kirto medžius, mūsų verslininkai vagonais gabeno iš Baltarusijos medieną bei perdirbdavo ją į vadinamus „čipsus“, kurie naudojami šilumos krosnims kūrenti. Taip buvo patenkinamas Lietuvos šilumos ūkiui reikalingas žaliavos poreikis. Dabar, kai iš Baltarusijos nebegalima atsivežti medienos, kilo problema, nes tokiam scenarijui nebuvo pasirengta“, – sakė R. A. Viniarskas.

Turi atsargų iki sausio

Vadovo nuomone, mūsų šalyje nebuvo jokios aprūpinimo žaliavomis strategijos, todėl dėl to kentės šilumos vartotojai ir gamintojai.

„Tiekėjai laukia šildymo sezono, kai galima maksimaliai iškelti žaliavos kainą. Šios situacijos nesuvaldė Kainų reguliavimo tarnyba. Mano nuomone, pasinaudoti tokia padėtimi yra socialiai ydinga praktika, šie dalykai ypač jautrūs tokiems miesteliams kaip Lazdijai“, – sakė „Lazdijų šilumos“ direktorius.

Bendrovėje šiluma gaminama kūrenant smulkintas skiedras, kitos alternatyvos nėra. Lazdijų gyventojai veža į bendrovę šakas, kitas medienos atliekas, kurias specialus smulkintuvas susmulkina ir paverčia kurui naudojama žaliava.

„Tos medienos tikrai nedaug, ji yra drėgna, todėl ją pirmiausia turime išdžiovinti. Žinoma, žaliava esame apsirūpinę iki sausio mėnesio, todėl turėsime atsargas papildyti, kad galėtume šildyti Lazdijus visą šildymo sezoną“, – pasakojo R. A. Viniarskas.

Bendrovėje šiluma gaminama kūrenant smulkintas skiedras, kitos alternatyvos nėra. Lazdijų gyventojai veža į bendrovę šakas, kitas medienos atliekas, kurias specialus smulkintuvas susmulkina ir paverčia kurui naudojama žaliava.

Ieško įvairių sprendimų

R. A. Viniarskas teigė, jog teks pirkti kurą, kurio intensyvus pardavimas prasidės netrukus.

„Tada ir pamatysime realią kuro kainą, galėsime prognozuoti šilumos kainą. Akivaizdu, jog ji kils, todėl ieškosime medienos gauti kuo pigiau. Mes siekiame, kad tokioms mažoms katilinėms kaip mūsų būtų leista įsigyti kuro iš tokių gamintojų, kurie laikomi privačiais, kurie nedalyvauja biržos pardavimo procese“, – pasakojo šilumos įmonės vadovas.

Jis pripažino, jog didieji Lietuvos miestai, kurie pereis prie kūrenimo dujomis, dar labiau sukels šilumos kainą gyventojams.

R. A. Viniarskas teigė, jog „Lazdijų šiluma“ yra pasirengusi pradėti šildymo sezoną – visi šilumos punktai išbandyti, katilai yra nauji, personalas pasirengęs.

Paklaustas, ar daug yra skolininkų, praėjusį šildymo sezoną nesusimokėjusių už šildymą, direktorius pastebėjo, jog pagrindiniai skolininkai yra socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės.

„Tai tie žmonės, kurie gyvena savivaldybės būstuose, kurie neturi turto, todėl negalima iš jų skolos išieškoti, jų iškeldinti neįmanoma, jie naudojasi, piktnaudžiauja savo padėtimi. Šią problemą reiktų spręsti valstybės lygiu, už paslaugas reikia mokėti“, – kalbėjo „Lazdijų šilumos“ vadovas.

„Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: