Rita Krušinskaitė
Perlojos kaimas, esantis Varėnos rajone, bene vienintelis Lietuvos kraštas, savo teritoriją paskelbęs respublika, didžiuojasi ir paminklu Vytautui Didžiajam, atlaikiusiam bolševikų buldozerius, ir Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kurią puošia krikščioniškoji ikonografija, persipynusi su patriotiniais lietuvybės elementais.
Respublika
1918 metais nepriklausomai Lietuvos valstybei žengiant pirmuosius žingsnius, kai dar nebuvo valstybinių struktūrų, savos kariuomenės, o kraštą niokojo kaizerio kareiviai, lenkų karinės formuotės, artėjo bolševikai, siautėjo vietos plėšikai, perlojiečiai nusprendė patys savimi pasirūpinti ir įsteigė savarankišką savivaldą – respubliką.
Perlojos respublikai priklausė dešimt kaimų: Salovartė, Dvarčiai, Milioniškė, Kaibučiai, Palavysė, Pauliai, Burokaraistėlė, Mančiagirė, Žiūrai, Trakiškiai. Ji turėjo savo prezidentą, konstituciją, teismą, antspaudą, savus pinigus – vietos meistrų iš metalo nulietus Perlojos litus, miliciją, kalėjimą ir perlojiečių pasididžiavimą – kariuomenę, kurią sudarė nuolat gynybai pasirengęs 80–100 vyrų būrys, o prireikus, ginklus į rankas paimdavo dar keliolika vyrų.
Gyventojų sueiga išrinko penkių asmenų parapijos komitetą, kuris turėjo įgaliojimus tvarkyti visus Perlojos ir jos parapijos apsaugos, teisėtvarkos ir bendruosius buities reikalus. Komitetas vadovavosi pagrindiniais principais – tvarkytis patiems, nelaukiant pagalbos iš šalies, rūpintis savo kaimais, be reikalo nesivelti į konfliktus, o prireikus – veikti ryžtingai, į savivaldą įtraukti kuo daugiau žmonių.
Vos pusmetį gyvavusi Perlojos respublika po prieštaringai vertinamo perlojiečių susišaudymo su Lietuvos kariuomene ir apsaugos būrio suėmimo (perlojiečiai tvirtino, kad įvykęs nesusipratimas arba provokacija, kiti manė, kad buvo priešinamasi nenorint pripažinti Lietuvos valdžios) 1919 metų gegužę buvo panaikinta. Alytaus apskrities administracija išskirstė Perlojos savivaldos teritoriją. 1920 metais Perlojos apsaugos būrys buvo perorganizuotas į Šaulių sąjungos Alytaus rinktinės padalinį ir dalyvavo įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę.
Paminklas Vytautui Didžiajam
Dailininko Petro Tarabildos sukurtas ir perlojiečių pastangomis pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam Perlojoje buvo atidengtas 1931 metais. Tai pats aukščiausias paminklas didžiam Lietuvos valdovui. Jo aukštis – 8,3 metro. Ant postamento patriotinius jausmus žadinantis užrašas „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“.
Per prabėgusius metus Vytauto Didžiojo paminklą paveikė ne tik laiko tėkmė, pokariu jį dažnai apšaudydavo vietiniai stribai, o sovietmečiu du kartus bandyta ir visai nugriauti. Pirmą kartą paminklą apjuosus grandinėmis bandyta nuversti su arkliais, tačiau nepavyko, nes apsaugojo skulptūros viduje įmūryti metaliniai bėgiai. Antruoju bandymu buvo pasitelkta technika – traktorius „Stalinec“. Tačiau ir vėl nepavyko – jį apsaugojo perlojiečiai. Dalgiais bei šakėmis apsiginklavę žmonės, savo kūnais apjuosę, neleido jo nugriauti. Vytauto Didžiojo paminklą gynė ne tik suaugusieji, bet ir iš mokyklos subėgę vaikai.
Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo užsimota ir trečią kartą sunaikinti paminklą. Perlojos apylinkės valdžia prašė LKP Varėnos rajono komiteto leidimo paminklą susprogdinti, bet tokio leidimo negavo.
Taip Lietuvos žmones siekti laisvės žadinęs paminklas Vytautui Didžiajam liko stovėti primindamas, kad dėl prasmingo tikslo susivieniję žmonės yra nenugalimi.
Bažnyčia
Pirmąją Perlojos bažnyčią apie 1428 metus pastatė Vytautas Didysis. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – dar vienas perlojiečių pasididžiavimo objektas, pastatyta 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, pačių parapijiečių lėšomis ir pastangomis.
Dvasinės šventovės vidų puošia 1943 metais iš natūralių dažų sukurtas itin aukšto meninio lygio dekoras, valstybiniai bei patriotiniai akcentai, ji yra pati lietuviškiausia visoje Lietuvoje. Bažnyčios skliautuose nutapyti svarbiausi lietuvybės simboliai – Vytis, Gedimino stulpai, Jogailaičių kryžius, trispalvė, Vytauto Didžiojo portretas, išrašyti Lietuvos ir ateitininkų himnai ir, žinoma, legendinis kunigaikštis Perlius su šūkiu: „Už Perloją ir visą Lietuvą!“. Bažnyčioje galima pamatyti iš senosios maumedžio bažnyčios, pastatytos 1777 metais, išlikusias kryžiaus kelio stotis.