Tikriausiai nėra nei vieno žmogaus, kuris nėra girdėjęs „ŽIV“ ir „AIDS“, bet ar mes žinome, kas iš tikrųjų tai yra?
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas (ŽIV ligos sukėlėjas), kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant (įspėjant ar stabdant) infekcijas. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kuri turi stadijas. AIDS – tai įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas, nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų. AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija. ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas.
ŽIV sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis.
ŽIV infekcijos sukėlėjas ir jo veikimas organizme
Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. ŽIV atakuoja žmogaus imuninę sistemą, t. y. sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų. Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau nei ŽIV-1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu.
ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Limfocitai yra pagrindinės specifinio imuninio atsako ląstelės, nes jos vienintelės gali specifiškai atpažinti ir atskirti įvairias svetimas medžiagas, patenkančias į organizmą. Limfocitai lemia organizmo imuninio atsako įvairovę, specifiškumą, atmintį.
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.
ŽIV plitimo būdai
- ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
- Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais.
- ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindydama.
ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.
ŽIV paplitimas ir situacija pasaulyje
Pernai Europos regione nustatyta beveik 160 tūkst. naujų ŽIV atvejų, pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Pasak pranešimo, ŽIV perdavimas išlieka didžiausia visuomenės sveikatos problema ir paveikia daugiau nei 2 mln. žmonių Europoje, ypač rytinėje regiono dalyje. Nors epidemijos modeliai ir tendencijos Europos šalyse labai skiriasi, nuolat stebimos bendros didėjančios naujų ŽIV atvejų tendencijos, išskyrus mažėjantį sergamumą ES/EEE šalyse.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pernai ES ir EEE šalyse diagnozuoti 25 tūkst. naujų ŽIV atvejų. Tai 15 proc. mažiau nei užpernai. Dominuojantis ŽIV plitimo būdas pernai įvairiose šalyse skirtingas ir tai iliustruoja ŽIV epidemiologijos įvairovę Europoje. Pasak pranešimo, dažniausias ŽIV perdavimo būdas ES/EEE šalyse buvo per vyrų lytinius santykius su vyrais – beveik keturi iš dešimties visų ES/EEE šalyse registruotų naujų ŽIV atvejų. Tuo tarpu Rytų Europoje dominuojantis ŽIV perdavimo būdas – per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir heteroseksualius santykius. Lietuvoje pernai daugiausiai ŽIV plito per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą (daugiausia naujų ŠNV atvejų nustatyta įkalinimo įstaigose).
Lietuvoje ŽIV sergamumo rodiklis 2017 m. – 9.1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos I. Čaplinskienės teigimu, daugiausiai šio rodiklio augimą pastaraisiais metais Lietuvoje sąlygojo ŽIV atvejų augimas įkalinimo įstaigose, nepakankamas ŽIV ligos gydymo bei priklausomybių gydymo paslaugų prieinamumas.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 135 nauji ŽIV infekcijos atvejai (100 vyrų ir 35 moterys). Tai 1,5 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (210).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 94 proc. visų galimai užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų žino, jog yra užsikrėtę ŽIV ir tai geriausias rodiklis Europoje. Visgi apie 300 žmonių Lietuvoje gali nežinoti, jog yra užsikrėtę ŽIV.
Didesnę užsikrėtimo ŽIV riziką patiria tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.
Gruodžio 1-ąją pažymima Pasaulinė AIDS diena, kuri pasaulyje minima jau 30-tą kartą. Šių metų pasaulinės AIDS dienos kampanijos šūkis „Gyvenk pozityviai – žinok savo būklę dėl ŽIV“. Šiuo šūkiu visuomenė raginama atlikti ŽIV tyrimą ir žinoti, ar neserga ŽIV liga. Taip pat ULAC organizuoja AIDS dienos protmūšį, prie kurio prisijungia ir visuomenės sveikatos biuro specialistės, mokyklose vyresnių klasių mokiniams vesdamos šį renginį.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.
Eglė Gurskytė,
Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė