Algimantas Mikelionis
Sausio 26 dieną, šeštadienį, dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbti visuomenės nuomonės apklausos bendrovės „Vilmorus“ rezultatai. Juose tradiciškai atsispindi politikų ir politinių partijų populiarumas ir jo pokytis palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu.
Respondentų buvo paklausta: kas iš Lietuvos visuomenės veikėjų būtų geriausi pretendentai į prezidento postą? Pirmą vietą jau keli mėnesiai iš eilės be jokių pokyčių užima ekonomistas G. Nausėda, už kurį balsuotų 23,3 procento apklaustųjų. Palyginus su praėjusių metų gruodžio mėnesiu jo populiarumas išliko lygiai toks pat. Tokį populiarumo stabilumą lemia kandidato į prezidentus G. Nausėdos intelektas, elgesys ir charakterio savybės. Jis yra ramus, pasitikintis savimi, nesiblaško, savo nuomonę išsako aiškiai ir motyvuotai. Be to, jis savo karjeroje nėra užėmęs jokio politinio posto, tad visuomenės akyse turi švarią reputaciją. Žinoma, kritikuoti dabartinę valdžią gana nesunku, nes „žaliųjų valstiečių“ valdymą lydi nestabilumas, chaosas, o jų gretose yra tokių spalvingų ir, švelniai pasakius, keistų politikų, kad jie net neprašomi sukuria daug progų juos negailestingai ir argumentuotai kritikuoti. Į antrą vietą iš trečios liuoktelėjo premjeras S. Skvernelis. Šuolis visai smagus: jeigu gruodžio mėnesį už jį prezidento rinkimuose būtų balsavę tik 10,6 procento apklaustųjų, tai sausį jau net 16,9 procento. Vis dėlto šis liuoktelėjimas buvo tikėtas, nes S. Skvernelis oficialiai paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, o tai jo simpatikams nuskambėjo kaip žadintuvas ankstyvą ir apsnūdusį žiemos rytą. Nors trečioje vietoje atsidūrė nepartinė konservatorių remiama kandidatė I. Šimonytė, bet jos populiarumas per mėnesį nukrito beveik keturiais procentais: nuo 19,8 iki 16,0, ji vos 0,9 procento atsilieka nuo premjero.
Dešiniųjų rėmėjams ir simpatikams iškyla pavojus, kad S. Skvernelio populiarumas kuo toliau, tuo labiau gali augti. Tiems, kurie balsuos už dešiniuosius ir prieš S. Skvernelį, reikėtų susivienyti ir paremti arba G. Nausėdą, arba I. Šimonytę, nes tarp jų išsibarsčius balsams kelias į prezidento postą bus nutiestas S. Skverneliui.
Bendrovė „Vilmorus“ taip pat uždavė klausimą: už kurią partiją balsuotumėte rinkimuose į Seimą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį? Palyginus su gruodžio mėnesiu partijų rikiuotės pradžioje įvyko rimtas pokytis: ilgai antroje vietoje tūnojusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugrįžo į pirmą vietą. Už ją rinkimuose į Seimą balsuotų 15,7 procento respondentų, kai gruodžio mėnesį tokių tebuvo 14,8 procento. Į antrą vietą iš pirmos smuktelėjo konservatoriai per mėnesį išbarstę beveik keturis procentus balsų: nuo 18,3 gruodį iki 14,6 procento sausį. Nors pirmą vietą ir užima „žalieji valstiečiai“, jų populiarumas nėra didelis. Daugelyje Vakarų Europos šalių valdančiosios partijos turi maždaug 30 procentų populiarumą, tad palyginus „žaliųjų valstiečių“ populiarumas būnant valdžioje – gana menkas. Nors iš kitos pusės valdžios turėjimas išstūmė šią politinę jėgą į pirmą vietą. Konservatoriai į antrą vietą smuko todėl, kad nors buvimas opozicijoje suteikia gerą progą kritikuoti valdžią ir rinkti sau pliusus, bet to neužtenka, nes būdamas opozicijoje negali daryti jokių realių sprendimų, kurie virstų konkrečiais ir gerai matomais darbais.
Kitų politinių partijų populiarumas menkas ir tik trys iš jų patektų į Seimą, jeigu rinkimai vyktų dabar. Už opozicinę Socialdemokratų partiją balsuotų 6,0 procento apklaustųjų, o už „Tvarką ir teisingumą“ ir „Darbo partiją“ atitinkamai – 5,3 ir 5,2 procento. Beveik 30 procentų rinkėjų nežino, už ką balsuotų: nuo gruodžio iki sausio tokių padaugėjo nuo 22,4 iki 28,5 procento.