Ekspertas išklojo trumpai ir aiškiai, kas laukia Lietuvos išrinkus Trumpą
Optimisto ir pesimisto užrašai apie Trumpą iš Lietuvos.
Optimisto ir pesimisto užrašai apie Trumpą iš Lietuvos.
Buvęs Respublikonų partijos prezidentas Donaldas Trumpas anksti trečiadienį priartėjo prie dar vienos kadencijos Baltuosiuose rūmuose – dabar jam reikia vos keleto rinkikų balsų, kad jis įveiktų Demokratų partijos viceprezidentę Kamalą Harris.
Antradienį prasideda balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia kur ir kada rinkėjai gali atvykti balsuoti.
Tai tik rinkimų kampanijos pradžia, toliau bus dar gražiau, kandidatai versis per galvą, kad tik patrauktų rinkėjų dėmesį. Žinoma, ledų šventės Lazdijuose gal ir nesurengs, bet kitokių įdomybių galime sulaukti.
Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei trys mėnesiai. Yra laiko apsigalvoti ir pasirinkti.
Išpuolis prieš buvusį prezidentą dar labiau mobilizuos respublikonų elektoratą, sustiprindamas D. Trumpo rinkimų šansus.
Praėjusį sekmadienį visa Lietuva ir Europos Sąjungos šalių gyventojai rinko politikus, kurie atstovaus ateinančius penkerius metus savo šalims Europos Parlamente.
Yra tokių kandidatų, kuriems šioje kampanijoje sekasi geriau nei kitiems, nes jiems akivaizdžiai padeda kai kurių savivaldybių merai. O kartais agitacijai galimai net pasitelkiami savivaldybių resursai.
Teisininko manymu, Lietuvoje nebeįmanoma pasiekti tikro teisingumo ir skaidrumo – ir tai, pažymi jis, privalu pakeisti.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad kovo 18 d., baigiantis politinės kampanijos dalyvių registracijai dalyvauti birželio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, yra registruotos 19 politinių partijų.
Šie metai – išskirtiniai rinkimų gausa. Gegužę balsuosime Prezidento rinkimuose, dalyvausime referendume dėl dvigubos pilietybės, birželį rinksime savo atstovus į Europos Parlamentą, o spalį laukia naujojo Seimo rinkimai.
Šiemet Lietuvoje vyks net treji rinkimai. Vadinasi, 2024-ieji – itin svarbūs mūsų valstybės gyvenime.
Žinant, jog į Europos Parlamentą patenka tik po vieną ar po du žmones iš partijos, kyla klausimas: koks tikslas kandidatuoti į ypač atsakingą postą, kai neturi nei patirties, nei realių galimybių ten patekti?
Vyriausioji rinkimų komisija išskyrė penkis svarbiausius etapus politinės kampanijos dalyviams, norintiems dalyvauti šiuose rinkimuose ir kelti kandidatų sąrašus.
Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam kitais metais gegužės 12 d. surengti Lietuvos Prezidento rinkimus.
Vyriausioji rinkimų komisija skelbia iš LR teisingumo ministerijos gautą, šiuo metu veikiančių politinių partijų, kurios galėtų kelti kandidatus kitais metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, sąrašą.
Lenkijos valstiečių partijos (PSL) lyderis pirmadienį, kitą dieną po parlamento rinkimų, atmetė galimybę sudaryti koaliciją su „Teise ir teisingumu“ (PiS).
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Tutkus ir A. Kandrotas-Celofanas sieks prezidento posto.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba priėmė sprendimą kelti Aurelijaus Verygos kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis sulaukusi Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė stabdo narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“.
Lazdijų konservatorių skyriaus posėdyje buvo aptarti rinkimų rezultatai ir koalicijos sutarties su demokratais „Vardan Lietuvos“ sąlygos.
Rinkimus įtikinama persvara laimėjo dabartinė merė ir dar ketveriems metams nutūpė mero kėdėje.