Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė
Mūsų atstovai Seime laužo ietis dėl to, būti ar nebūti referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. 141 ar 121 – ką tuo klausimu mano tauta? Populizmas tai ar logiškas sprendimas?
Lietuvos Seimas… Mokydamiesi mūsų istoriją išmokome ir apie Lietuvos seimus, kokie jie buvo, kuo jie pradėjo ir kuo baigė. Praeityje, kai mūsų kilmingieji seimuose susitarti negalėdavo ir savo tiesai įrodyti iš makščių kardus išsitraukdavo, ne pamatuotais argumentais, o įžeidimais svaidydavosi, durimis trankydavo, visam seimui belikdavo vykti namo ir ataušti. Ne kartą ir naują Seimą teko šaukti, nes valstybei reikėjo sprendimų, kuriuos turėjo priimti jis, Seimas. Ilgainiui seimai taip nusivažiavo, kad juos imta vadinti seimeliais, jie prarado bet kokį autoritetą, tapo pajuokos objektu, neįgaliais ir nereikalingais.
Kas vyksta dabar? Ogi labai panašus vaizdas: Seime visi mušasi su visais, ten vyksta nesibaigiantis santykių aiškinimasis, kuriam, atrodo, nebus pabaigos. Šuo gaudo katę, katė – pelę, o pelė – savo uodegą… Įspūdis toks, kad konstruktyviam darbui jiems tiesiog laiko nebelieka: komisija, o toje komisijoje – dar viena komisija, ir taip savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio, taip ir metai, vieneri, antri prabėga, tretieji prasideda…
Seimo įvaizdis – ties plintusu, kaip dabar mėgstama sakyti. Dar įdomiau tai, kad patys seimūnai yra šio Seimo įvaizdžio autoriai. Ir ne apie Kęstutį Pūką, Petrą Gražulį ar Mindaugą Bastį čia kalbu, ne juos turiu galvoje. Kalbu apie artėjančius rinkimus, visus trejus, kurie mūsų laukia.
Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, bet tiesa yra tokia, kad šiemet pusė mūsų Seimo… kandidatuoja. Jie turėtų įstatymus priiminėti, nepasiteisinusius taisyti, sveikatos apsaugos, švietimo, jaunimo, vaiko teisių klausimams visą dėmesį skirti, bet Seimas visa jėga – rinkimų kampanijose, visose trijose iš karto – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento. Didelė grupė Seimo narių iš visų svarbiausių partijų ir frakcijų sieks tapti Europos Parlamento nariais, nors dabartinio Seimo kadencija tik neseniai persirito į antrąją pusę. Preliminariais skaičiavimais, vien šiuose rinkimuose dalyvaus daugiau nei 50! dabartinio Seimo narių. Kai kurie yra tokie „gudrūs“, kad net keliuose rinkimuose siekia dalyvauti. Partijoms ir jų elitams tai atrodo normalu, didžiajai tautos daliai – sunkiai paaiškinama, daugeliui – apskritai nepriimtina. Tai girdžiu visur Lietuvoje, kur benuvykčiau.
Visi prisimename: prieš rinkimus būsimieji Seimo nariai 2016-ųjų rudenį mums daug ką žadėjo, išrinkti prisiekė Lietuvos valstybei, pasižadėjo dirbti mūsų ir Lietuvos naudai. Beliko dirbti, kantriai, atkakliai ir nuosekliai, visus ketverius metus, kad tai, kas pažadėta, būtų pasistengta įgyvendinti. Bent jau pasistengta!
Kur tau! Savivaldos rinkimai – seimūnai į merus, prezidento rinkimai – į prezidentus. Ach, dar bus Europos Parlamento rinkimai – pirmyn į Europos Parlamentą. Seimas? – ką tas Seimas, bala jo nematė, mes ten jau pabuvome. Žmonės balsavo, rinko, yra atsakomybė – kokia dar atsakomybė?! Išrinks kitur ir bus nauja atsakomybė. O vietoje jų į Seimą ateis kiti, užtruks laiko, kol įsivažiuos, o ten, žiūrėk, jau ir Seimo kadencijos pabaiga šviečiasi, nauja rinkimų kampanija prasideda…
Manau, kad tik prezidento rinkimai šiuo požiūriu yra išskirtiniai, darbo Seime patyrimas yra pliusas būsimajam valstybės prezidentui. Rinkimų kampanijoje dalyvauja ir šio posto siekia Seimo nariai I. Šimonytė, N. Puteikis, P. Gražulis, M. Puidokas, A. Maldeikienė, pastaruoju metu pakeitusi planus, Seimo narys ir Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, tačiau visi supranta, kad realias galimybes turi tik viena ar du iš jų – Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis.
Žiūri piliečiai į visą šį politinį teatrą, panašesnį į turgų, ir galvoja: jei Seimo nariai taip elgiasi, tai kam jie ten apskritai reikalingi? Nerūpi jiems nei darbas Seime, nei mes, tai ir jų ten, Seime, tiek nereikia. Ir kimba žmonės ant gudriai užmesto kabliuko: Lietuva emigruoja, žmonių mažėja, sumažinsime Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 ir gausite visi mažą priedą prie pensijos. Bet ne tie centai prie pensijos, už kuriuos neva bus galima nusipirkti degtukų dėžutę, masina žmones pasisakyti už Seimo narių skaičiaus mažinimą. Žmonėms atgrasus toks politikų elgesys. Kitaip sakant, Seimo nariai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi. Lietuvos nenaudai.
