Šis pavasaris buvo išskirtinis ne tik permainingais orais, bet ir rinkimų gausa. Išsirinkome Lietuvos Respublikos Prezidentą, rajonų ir miestų merus, savivaldybių tarybas, Europos Parlamento atstovus.
Galima pasidžiaugti tuo, jog Lazdijų rajono žmonės aktyviai dalyvavo visuose politiniuose procesuose ir aiškiai išsakė savo valią. Įdomu tai, jog tradiciškai buvę konservatorių simpatikais, per šio pavasario rinkimų maratoną Lazdijų krašto žmonės savo pasitikėjimą parodė kitoms politinėms ir visuomeninėms jėgoms.
Už G. Nausėdą – nuo pradžių
Praėjusį sekmadienį vykusiame antrajame Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų ture mūsų rajono žmonės buvo tokie pat vieningi, kaip ir visa Lietuva. Net 71,11 procento rinkimuose dalyvavusių lazdijiečių balsavo už nepriklausomą kandidatą Gitaną Nausėdą, bendras visos šalies rodiklis – 66,72 proc.
Už konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę balsavo 27,53 proc. Lazdijų rinkėjų, Lietuvoje – 33,28 proc.
Daugiausiai palaikymo tarp lazdijiečių G. Nausėda sulaukė Kirsnoje (83,04 proc.), Noragėliuose (80,87 proc.), Stebuliuose (77,63) ir Verstaminuose (77,16 proc.).
I. Šimonytei geriausiai sekėsi Vytautuose (41,13 proc.), Petroškuose (35,58 proc.) ir Bugiedoje (34,48 proc.).
Jei analizuosime rinkėjų aktyvumą, tai pirmajame Prezidento rinkimų ture jis Lazdijų rajone siekė 55,96 proc., o antrajame buvo mažesnis – 51,76 proc.
Pirmajame ture daugiausiai balsų Lazdijų rajone surinko G. Nausėda, kitaip sakant, jis nuo pat rinkimų pradžios Lazdijuose turėjo daugiausiai simpatikų. Antroje vietoje Lazdijų rinkimų apygardoje buvo Saulius Skvernelis, o trečioji – I. Šimonytė, kuri šalies mastu pirmajame ture tapo nugalėtoja ir kartu su G. Nausėda iškopė į antrąjį rinkimų turą.
I. Šimonytės simpatikų – tiek pat
Jei bandytume palyginti I. Šimonytės simpatikų skaičių Lazdijų rajone pirmajame ir antrajame turuose, akivaizdu, jog daugeliu atveju ją palaikančių rinkėjų skaičius antrajame ture išliko beveik toks pat, kaip ir pirmajame. Įdomu tik tai, jog tose pačiose rinkimų apylinkėse I. Šimonytę pirmajame ir antrajame ture palaikė skirtingas rinkėjų skaičius.
Štai Rudaminoje antrajame ture I. Šimonytę palaikė net 27,23 proc. rinkėjų, o prieš dvi savaites – tik 21 proc., Būdvietyje atitinkamai 23,57 ir 17 proc., Vytautuose – 41,13 ir 29 proc., Krosnoje – 27,95 ir 23 proc.
Kai kur vyko priešingas procesas: antrajame ture už ją balsuota mažiau nei pirmajame – Viktarinoje prieš dvi savaites I. Šimonytę palaikė apie 37 proc. apylinkės rinkėjų, o antrame ture – 32,66 proc., Meteliuose atitinkamai 34 ir 28,48 proc., Barteliuose 39 ir 34,48 proc.
Apsilankymas nepadėjo
Prieš antrąjį rinkimų turą I. Šimonytė su visa konservatorių svita buvo atvykusi į Kalniškės mūšio vietą, kur dalyvavo atminimo renginyje. Tačiau šis vizitas ir aktyvus vietinių konservatorių agitacinis darbas jai nepadėjo pelnyti Lazdijų krašto žmonių palankumo.
Antrasis pretendentas G. Nausėda po pirmojo turo į Lazdijus nebuvo atvykęs, tačiau jo rinkimų kampaniją mūsų krašte palaikė visuomeninis judėjimas „A. Margelio komanda. „Pirmyn!“, o kai kurie komandos atstovai laukė rinkimų rezultatų G. Nausėdos štabe Vilniuje ir betarpiškai pasveikino rinkimų nugalėtoją su pergale.
Į Europarlamentą – socdemus
Praėjusį sekmadienį vyko ir rinkimai į Europos Parlamentą, šioje institucijoje Lietuvai yra skirta 11 vietų. Per šiuos rinkimus Lietuvoje daugiausiai balsų gavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių kandidatai, antroje vietoje liko socialdemokratai, o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai.
Lazdijų rajone daugiausiai palaikymo šiuose rinkimuose sulaukė socialdemokratai, antri liko „valstiečiai“, o treti – konservatoriai. Įdomu tai, jog palyginti didelio palaikymo – beveik 10 proc. – mūsų rajone sulaukė Darbo partijos kandidatai.
Konservatoriai – be pergalių
Akivaizdu, jog per paskutinius dvejus metus konservatoriai prarado rajone lyderio pozicijas. Tai įrodo rinkimų rezultatai, kuriuose šios politinės jėgos atstovams Lazdijuose dažniausiai pavyksta laimėti tik trečiąją vietą.
Savivaldybių tarybų rinkimuose konservatoriai pagal iškovotų mandatų skaičių buvo treti po „A. Margelio komandos „Pirmyn!“ ir valstiečių, gavę tik 5 vietas taryboje.
Konservatorių kandidatas į merus Audrius Klėjus nepateko į antrąjį rinkimų turą.
Prezidento rinkimuose konservatorių kandidatė I. Šimonytė Lazdijų rajone užėmė trečią vietą. O antrajame ture pralaimėjo G. Nausėdai.
Maža to, net per rinkimus į Europos Parlamentą konservatoriai vėl buvo treti.
Tokių rezultatų priežasčių toli ieškoti nereikia – partijos jėgos ir pasitikėjimas ja pradėjo silpnėti, kai ją paliko realus lyderis Artūras Margelis ir jį palaikanti didelė konservatorių grupė.
Partija nesugebėjo išauginti naujo lyderio ir vėl susigrąžinti kraštiečių pasitikėjimo.
G. Landsbergis nesivaldo
Jaunasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis viešai deklaruojama neapykanta A. Margeliui kelia žmonių šypsenas ir demonstruoja politinę nebrandą.
Ypač visus nustebino paskutinis konservatorių lyderio pasisakymas per Lietuvos televiziją praėjusį sekmadienį, vykstant antrajam Prezidento rinkimų turui. Kai jau buvo aišku, kad rinkimus laimėjo G. Nausėda, o konservatorių kandidatė patyrė skaudų pralaimėjimą, G. Landsbergis priekaištavo G. Nausėdai, kad jį palaikė „tokie veikėjai, kaip Pinskuvienė ir Margelis“. Ar reiktų tai suprasti, kad I. Šimonytė pralaimėjo dėl to, kad G. Nausėdą palaikė A. Margelis?
Šios savo vaikiškos, politiškai nebrandžios neapykantos A. Margeliui konservatorių lyderis nesugeba viešai suvaldyti jau ne pirmą kartą. O ypač tai išryškėjo per mero rinkimus, kai G. Landsbergis antrajame ture kvietė Lazdijų krašto rinkėjus palaikyti savo didžiausių politinių priešų „žaliųjų“ kandidatę.