Dineta Babarskienė
Būrys vaikų glosto duonos kepalą. Kur tokį vaizdą gali išvysti? Ogi pono Romo Poteliūno sodyboje. „Mes per kalną atėjome“, – tarstelėjo Verstaminų bibliotekos bibliotekininkė Zita Marčinskienė, atskubėjusi su būriu vasarojančių vaikų. Taip visi: kas ratuoti, kas pėsčiomis sugužėjo pas poną Romą. Jo sodyboje tądien vyko garsiniai skaitymai, šįkart vaikams, kuriuos surengė Lazdijų viešosios bibliotekos mobilioji biblioteka. Tema: Astridos Lindgren kūryba – pati mylimiausia viso pasaulio vaikų. Ponas Romas Poteliūnas savo sodyboje ne tik svetingai priėmė, bet dar ir pasižadėjo išpildyti vaikų svajonę pamatyti žirafą.
Su vaikais kartu skaitė ir pats sodybos šeimininkas
Pono Romo sodyboje tiek visko daug, kad tik spėk dairytis, kiek įdomybių. Pirmiausia šeimininkas pakvietė vaikus paglostyti šiltą duonos kepalą. O duona išties buvo šilta! „Sugalvojau paminklą Duonai pastatyti. Šiemet per Mindaugines su draugais iškilmingai atidengėme“, – pasakojo šeimininkas šalia akmeninio paminklo Duonai.
Paskui jau skubėta vandens taku į paslaptingą namelį skaityti pasakų, minti mįslių, dainuoti, žaidimų žaisti, uždavinių spręsti. Poetė Aldona Mikalonienė pasekė savo pasaką, o paskui jau kiekvienas skaitė dar vieną. Taip pasitikrinta, ar nepamiršo mažiausieji raidelių smagiai beatostogaudami. Pradėjo pati poetė, o paskui jau knygelė keliavo iš rankų į rankas. Su vaikais kartu skaitė ir sodybos šeimininkas pats ponas Romas Poteliūnas. Kur buvus, kur nebus ir Pepė, kurią talentingai įkūnija Teizų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Karaliūnienė, su savo nuolatiniu palydovu Gintaru Gražulevičiumi dainą užtraukė. Uždainavusi apie žirafą, Pepė sustojo ir nei iš šio, nei iš to pasiteiravo, ar visi vaikai yra žirafą matę. Pasirodo, kad dar yra vaikų, kurie žirafą matę tik paveikslėliuose ar televizijos ekranuose. „Pakelkite rankas, kiek vaikų nėra buvę Kauno zoologijos sode ir nematę žirafos?“ – paklausė ir sodybos šeimininkas Romas Poteliūnas. Kad ir kaip būtų liūdna, bet tokių vaikų išties atsirado. „Kviečiu važiuoti į Kauno zoologijos sodą kartu. Susitarsime, kada, ir vyksime pamatyti tos žirafos ir, ko gero, ne vienos. Kviečiu į zoologijos sodą ir pietų savo restorane“, – tokį pažadą vaikams davė ponas Romas. Štai kokie stebuklingi Pepės burtai ir pono Romo dosni širdis! O štai karo žurnalistas Ričardas Lapaitis papasakojo, apie ką svajoja vaikai, tokie patys, kaip ir jie, tik gyvenantys ten, kur vyksta karas. Pasirodo, jų svajonės visai kitokios – pačios paprasčiausios, kaip antai prisiliesti prie kompiuterio klaviatūros. Įsitikinome, kad ir kokios būtų svajonės, visi pasaulio vaikai svajoja.
Vaišės vaikams
Ponas Romas vaikus vaišino šiltut šiltutėlėmis bandelėmis, o Verstaminų bibliotekos bibliotekininkė Zita Marčinskienė naminiais sausainiais. Pepė buvo sugalvojusi begales užduočių, o vaikams jas atlikus, kartais patiems, kartais su suaugusiųjų pagalba, saldainiais vaišino. Ir džiaugsmui galo nebuvo bebėgiojant po kruopščiai sutvarkytą sodybą. „Kaune uždirbu, čia išleidžiu“, – jau rimtai kalbėjo sodybos šeimininkas. Jis džiaugėsi sulaukęs mažųjų, tikino, kad jo sodyba atvira visiems. Ponas Romas prasitarė, jog jau rugpjūtį į jo sodybą atvyks dainuojančių svečių, tad visi norintys laukiami. Puikiai įrengta salė menininkams ir žiūrovams, jauki aplinka maloniai nuteikia. O kur dar visos sodybos paslaptys! Ir vaikams, vandens taku į paslaptingą namelį užsukusiems, patiko pasakų klausytis, ir net Undinėlė tvenkinyje nuščiuvusi klausėsi…
Nepaprastai mieli Verstaminų kaimo vaikai, atkeliavę kartu su Verstaminų bibliotekos bibliotekininke Zita, eilės, dainos, Pepė Ilgakojinė iš Astridos Lindgren vaizduotės, žaidimai ir pasakojimai, o dar knygų skaitymai – prasminga diena. Tądien ne tik vaikai galveles suko atlikdami Pepės užduotis ir Pepė išmėgino savo jėgas kraudama malkų krūvą. Oi kokią didžiulę sukrovė! Astridos Lindgren pasakų herojė Pepė ir Verstaminų kaimo vaikai išgyveno kupiną džiaugsmo atostogų dieną, pripildytą vaikiškų nuotykių, pokštų ir išdaigų. Tą dieną į pasaulį pažvelgėme kitomis akimis – ir vaikai, ir suaugusieji… Rašytojos Astridos Lindgren dėka kiekvienas vaikas įsitikino, kad jis šiame pasaulyje niekada nebus vienišas, kad jo svajonės tikrai kažkada išsipildys. Puikiausias įrodymas – penktadienis, praleistas su Astridos Lindgren pasakomis, ir netikėtai gautas pažadas išpildyti svajonę – pamatyti žirafą.