Vaidotas Morkūnas
Mokslo metų pabaiga birželio pabaigoje mokyklose buvo itin karšta, nes termometrai kartais rodė daugiau kaip +30 laipsnių, todėl higienos specialistams kilo klausimas, ar nerizikuojama vaikų sveikata, gal verta trumpinti švietimo ugdymo procesą ir grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai mokslo metai baigdavosi birželio 7 dieną.
Dėl to kilo diskusija tarp medikų ir švietimo specialistų, siekiant surasti sprendimo būdų, jog vaikai nesėdėtų saulės perkaitintose klasėse. Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa parodė, kad du trečdaliai savivaldybių pasisakė už sutrumpintų mokslo metų grąžinimą. Tuo tarpu švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas apklausos rezultatus ir prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą, tvirtino, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį, ir gegužę. Ministras užtikrino, kad dar diskutuos su švietimo bendruomene ir medikais ir ieškos visoms pusėms tinkamo sprendimo.
„Dzūkų žinios“ paklausė visuomenės sveikatos centro specialistų bei švietimo darbuotojų apie šią iškilusią problemą ir kaip ją spręsti. Alytaus visuomenės sveikatos centro Lazdijų skyriaus vedėja Dalytė Nekraševičienė tvirtino, kad birželio mėnesį gavusi kai kurių signalų, domėjosi, kaip negailestingai kaitinant saulei švietimo ugdymo procesas organizuojamas kai kuriose mokyklose ir mokyklose-darželiuose, ar nepažeidinėjamos higienos normos. Pagal dabar galiojančią higienos normą, mokyklos klasėse ir kabinetuose, kuriuose mokomi vaikai, temperatūra negali būti aukštesnė negu +28 laipsniai, jeigu pasiekia daugiau, jau yra pažeidimas. Mūsų specialistai lankėsi Lazdijų M. Gustaičio gimnazijoje. Tą dieną gimnazijos klasėse ir kabinetuose karštis neviršijo leistinų normų. Mes tik paprašėme, kad atsigerti vandens gimnazistams būtų padėta koridoriuose, o ne prie valgyklos. Žaliuzės ir užuolaidos buvo visuose kabinetuose ir klasėse. Aišku, dėl karščio gimnazijoje buvo sutrumpintos pamokos, prailgintos pertraukos, organizuojami kiti užsiėmimai vėsesnėse vietose ir t. t. Panaši padėtis ir kitose mokyklose. Manau, kad tikslinga būtų įvesti viršutines temperatūros minimalias ir maksimalias normas. Yra nustatyta, kad, jeigu žiemą temperatūra krenta iki -24 ir daugiau, ugdymo procesas stabdomas, tad šiltuoju periodu, jeigu temperatūra kyla iki daugiau kaip +28, irgi galima būtų mokymo procesą stabdyti, nes toks karštis yra pavojingas sveikatai. Jeigu atšilimo procesas tęsis, tai anksčiau ar vėliau teks mokykloms įsigyti patalpų kondicionierius, kad oras būtų vėdinamas. Tačiau mes negalim paveikti švietimo ugdymo proceso, mes tik galime rekomenduoti užtikrinti laikytis sveikatos normų“, – sakė D. Nekraševičienė.
Panašiai mąsto ir šiuo metu laikinai rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas užimantis Dalius Mockevičius. „Diskusiją, ką daryti, sukėlė karšti orai mokslo metų pabaigoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teiravosi, siuntė raštus mums, mes švietimo bendruomenėms – pasiūlymams pateikti. Dauguma pasisako, kad reikia trumpinti mokslo metus, jog jie būtų trumpesni, kaip anksčiau. Sąlygos per tokius karščius dirbti mokyklose tikrai buvo nepavydėtinos. Pas mus mokyklose nėra kondicionierių, o juos supirkti daug kainuotų. Tai pirma. Antra, yra nustatytas laikas, per kurį mokytojai turi išdėstyti mokiniams bendro ugdymo programas, o jie įsisavinti žinias. Dėl objektyvių priežasčių (gripo epidemijos, susirgimų) stringa ugdymo procesas. Aš manau, kad daugiau svertų dėl šio ugdymo proceso turėtų turėti ir savivaldybės kiekviena atskirai. Juk ne visur kilo gripo epidemija – pas mus buvo, o kitur, pavyzdžiui, Mažeikių rajone, tokios epidemijos nebuvo, pas mus buvo karščiai, o kituose rajonuose jų nebuvo. Tačiau aš sutikčiau su tuo, kad kaip ir žiemą, taip ir šiltuoju metu reikėtų nustatyti viršutines temperatūros normas, kurioms esant švietimo ugdymas būtų sustabdytas. Visgi mokinių, mokytojų sveikata yra svarbiausia ir ja rizikuoti nevertėtų“, – kalbėjo D. Mockevičius.
Vakar kalbinta daug metų mokykloje dirbanti pedagogė tvirtino, kad, jų manymu, dviem savaitėmis prailginti mokslo metai nepasiteisina ne tik dėl užklupusių karščių. „Manau, kad čia tinka patarlė – ko neprivalgei, to neprilaižysi. Kitaip tariant, jeigu jau neišmoko per mokslo metus, tai per dvi savaites tikrai neišmoks. Kaitra alina visus, sunku nuo jos pabėgti. Mes pritartume, kad per tas dvi savaites mokiniams būtų organizuojamos stovyklos, išvykos, ekskursijos, susitikimai su rašytojais, kitais žinomais žmonėmis, kad vaikų akiračiai prasiplėstų, jie daugiau sužinotų apie konkrečių profesijų žmones. Bet ir tam reikia lėšų. Visgi kaitra alina visus, sunku nuo jos pabėgti, bet išeičių reikia vis tiek ieškoti“, – sakė užkalbinta pedagogė.