Praėjusią savaitę prasidėjo Seimo rudens sesija, o kartu ir naujas politinis sezonas. Sakoma, kad gera pradžia pusė darbo. Remiantis šiuo posakiu turbūt galima teigti, kad bloga ar kokia nors skandalinga pradžia irgi nulemia tolimesnius darbus. Šį kartą vos Seimo nariams sugiedojus „Tautišką giesmę“ ir prisėdus spaudyti mygtukų, driokstelėjo taip, kad maža tikrai nepasirodė.
Toks triukšmas kilo ne šiaip dėl kokio nors nieko ar smulkmenos – subyrėjo viena valdančiųjų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Jai žlugus „tvarkiečių“ lyderis ir Seimo vicepirmininkas R. Žemaitaitis liko visiškai vienas. Žinoma, toks įvykis dar nereiškia, kad jau nebegalioja valdančiosios koalicijos sutartis, kuri galioja ne tarp Seimo frakcijų, o partijų.
Jau praeitą ketvirtadienį buvo pranešta, kad įkurta nauja frakcija „Lietuvos gerovei“. Joje atsidūrė pabėgėliai „tvarkiečiai“ ir dar keli politiniai perėjūnai, bet šią frakciją tesudaro vos septyni Seimo nariai. Kodėl į ją nepanoro perbėgti kiti Seimo nariai? Priežastys įvairios: vieni gal nebuvo pakviesti, kiti pakviesti, bet nenusiėmus kepurės, treti norėjo iš anksto garantuoto posto ar tik šiaip kokios nors šiltos kėdės.
Prie suskilusios geldos liko buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis R. Žemaitaitis. Jis iš pradžių bandė juokauti, kad kiekvieną dieną turėdavo anksti keltis ir vykti į Seimą masažuoti savo frakcijos senukų ir tinkamai paruošti juos darbui. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šis politikas tesirūpina savimi ir savo vaidmeniu valdžioje ir buvo vienvaldis frakcijos lyderis.
Nors dabartinis frakcijos „Lietuvos gerovei“ lyderis V. Kamblevičius susirūpinusiu veidu kalba, kad šis politinis derinys sukurtas tik dėl Lietuvos gerovės, jo žodžiais galima abejoti. Šis politikas net giedodamas „Tautišką giesmę“ žodžius: „tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei“ galėtų pakeisti į „tegul dirba mūsų naudai, frakcijos gėrybei“. Turbūt pastaruoju atveju jis būtų labiau teisus nei pirmuoju.
Iš kitos pusės galima kažkiek suprasti ir naujos frakcijos politikus, pabėgusius iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Nors „tvarkiečių“ partija ir priklausė valdančiajai koalicijai, iš to šios frakcijos Seime nariams nebuvo jokios naudos. Nors R. Žemaitaitis lipo ant scenos ir suplėšė ne vienerius marškinius ant savo krūtinės ir vis žadėjo išsiderėti partijai net kokio ministro postą, jam nepavyko nieko išpešti. Žinoma, pats jis neblogai gyvavo būdamas Seimo vicepirmininku.
Nors R. Karbauskis iš karto pareiškė, kad nauja Seimo frakcija negali tikėtis būti priimta į valdančiąją dauguma, bet be jos balsų vargu ar jis apsieis. Be to, pačiam R. Karbauskiui, ko gero, net būtų lengviau manipuliuoti buvusių bendražygių balsais. Įdomus ir paties R. Žemaitaičio likimas. Logiškai mąstant dabar jis turėtų netekti šiltos Seimo vicepirmininko kėdės, o ji turėtų būti atiduota naujos frakcijos lyderiui, bet to nebus, kol nauja frakcija nepriklausys valdančiajai daugumai.
Kaip ten bebūtų, visų laukia įdomus naujas politinis sezonas su įvairiais skandalais, perbėgimais, demaskavimais ir kitomis peripetijomis. Kitaip ir būti negali, nes kiek daugiau kaip po metų Lietuvą sudrebins nauji Seimo rinkimai.