Iš buvusio prieš trejus metus, 2016-aisiais, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumo neliko nieko gero. Praėjusį šeštadienį, spalio 19 dieną, dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbti bendrovės „Vilmorus“ apklausos rezultatai. Ši apklausa buvo atlikta spalio 4–13 dienomis, o joje atsispindi politinių partijų ir politikų populiarumo reitingai.
Šie reitingai itin prasti valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Tokie prasti šios politinės jėgos populiarumo reitingai dar nebuvo nuo pat 2016-ųjų, t.y. per visus trejus jos buvimo valdžioje metus. Respondentams buvo užduotas klausimas, už kurią partiją balsuotumėte rinkimuose į Seimą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį? Daugiausia balsų surinko Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – už juos pasisakė 15,6 procento respondentų. Valstiečiai atsidūrė antroje vietoje, bet tai menkai juos paguodžia, nes tai itin prastas rezultatas – 11,1 procento. Galima juos palyginti su Lenkijos Seimo rinkimus laimėjusia ir prieš tai ketverius metus valdžioje buvusia „Teisės ir teisingumo“ partija. Jai valdant beveik visos apklausos rodė didesnį nei 40 procentų jos populiarumą. Beveik visur Europoje valdančiosios partijos turi bent 30 procentų populiarumą.
Pasakyti, kad prasti reikalai su valdančiųjų vado R. Karbauskio populiarumu, reiškia pasakyti ne viską. Iš tikrųjų jo reikalai labai prasti, nes pagal palankių ir nepalankių vertinimų skirtumą R. Karbauskis atsidūrė paskutinėje vietoje. Jo rezultatas net minus 35,9 procento! Balsavusieji šioje apklausoje atsakė į klausimą: palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos Lietuvos visuomenės veikėjus? Spalio mėnesį R. Karbauskį palankiai įvertino vos 20,6 (rugsėjo mėnesį 25,1), o nepalankiai net 56,5 (rugsėjo mėnesį 52,7) procento respondentų. Iš tiesų apgailėtinas valstiečių vado populiarumo smigimas žemyn – netgi ne eskalatoriaus ar lifto tempu – tai tiesiog šuolio be parašiuto greitis.
Bet gerai įsigilinus ir pagalvojus valstiečių vado katastrofiškas populiarumo krytis jau nėra toks nelauktas ir netikėtas. R. Karbauskis apskritai labai konfliktiškas politikas, jis net sugeba vienu metu konfliktuoti ne su vienu, dviem, o penkiais asmenimis ar politikais ir nesugeba tų rietenų greitai užbaigti. Žiniasklaida iškėlė garbės šiam politikui nedariusių istorijų. Vietoj to, kad jis greitai ir aiškiai atsakytų į žurnalistų klausimus, vengdavo atsakymų, juos slėpdavo ir visaip kitaip išsisukinėdavo, o juk nuo seno yra aišku, kad politikas, mėgstantis veltis į konfliktus su žiniasklaida, yra pasmerktas pralaimėjimui. Apskritai politikoje yra nerašyta taisyklė, kad iš priešų reikia stengtis daryti neutralius savo atžvilgiu asmenis, o iš neutralių – draugus. Valstiečių vadas ne tik kad iš neutralių savo atžvilgiu asmenų sugebėdavo padaryti priešus, o net iš draugų sugebėdavo sau prisidaryti priešų. Kuo ilgiau R. Karbauskis yra valdžioje, tuo labiau tampa savo principų ir visai bereikalingų konfliktų įkaitu, kai tuo tarpu turėtų aiškinti eiliniams žmonėms apie tai, ką jis gero ir naudingo padarė savo rinkėjams.
Atskira tema yra R. Karbauskio konfliktas su Seimo pirmininku V. Pranckiečiu. Valstiečių vadas neįtikėtinai ilgai tempė gumą vis atidėliodamas Seimo pirmininko pašalinimo iš posto procedūrą. Pagaliau antradienį įvyko lemtingas balsavimas, kurį laimėjo V. Pranckietis. Tai buvo eilinis, jau net sunku suskaičiuoti, kuris R. Karbauskio pralaimėjimas. Tik visa bėda, kad valstiečių vadas to nesupranta arba apsimetęs, kad nesupranta, vėl žiniasklaidai pasakoja nebūtus dalykus ir paistalus. Susidaro įspūdis, kad R. Karbauskis gyvena kažkokioje paralelinėje realybėje paskendęs savo principuose ir smulkiose ambicijose. O tuo tarpu valstiečių laivas kartu su savo vadu grimzta gilyn.