DŽ redakcijos nuomonė
Pavasarį į valdžią Lazdijuose atėję naujokai jau spėjo ir prajuokinti, ir nuliūdinti rajono bendruomenę. Jie, matyt, įsivaizdavo, jog per rinkimus gavę žmonių pasitikėjimą galės Lazdijų krašte daryti viską, kas jiems patinka, pagal lietuvių liaudies pasakos principą: „ką senelis padarys, viskas bus gerai“.
Tačiau viskas nėra taip gerai, kaip valdžiukė norėtų ar bandytų pateikti viešojoje erdvėje. Ima lįsti visokie galai, nesąmonės ir kvailystės, kurias valdžiai labai sunku pripažinti, geriau jau leisti dešimtis tūkstančių eurų visų Lazdijų žmonių uždirbtų pinigų valdžios savigyrai „Lazdijų žvaigždėje“.
„Dzūkų žinios“ yra tas laikraštis, kuris nepataikauja valdžiai ir stengiasi į viešumą kelti jos klaidas. Žinoma, naujiesiems ponams tai labai nepatinka, jie naiviai įsivaizduoja, kad valdžios kritikuoti negalima, o jei kas kritikuos, gaus per nosį.
Šią vasarą naujoji valdžia labai supyko ant „Dzūkų žinių“ už keletą kritiškų straipsnių ir nusprendė savaitraštį apskųsti Visuomenės informavimo etikos komisijai, parašydama skundą „Dėl visuomenės informavimo teisės aktų bei žurnalistikos etikos reikalavimus pažeidžiančios informacijos skleidėjo“. Bet rajono valdžios bandymas paauklėti „Dzūkų žinias“ patyrė fiasko.
Praėjusią savaitę Visuomenės informavimo etikos komisija pateikė savo verdiktą: „Dzūkų žinios“ etikos normų nepažeidė“.
Akivaizdu, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorė, pasirašiusi šį skundą, neturi pakankamai informacijos apie žiniasklaidos priemonių tikslus, uždavinius ir teisinį statusą. Savo skunde nurodydama, jog „Dzūkų žinios“ yra Lazdijų rajono savivaldybės laikraštis, ji akivaizdžiai nesuvokia, jog savivaldybės, pagal įstatymą, negali valdyti žiniasklaidos priemonių. „Dzūkų žinios“ yra nepriklausomas Lazdijų rajono laikraštis. Gal iš tokio nesupratimo savivaldybei ir kyla noras nurodinėti, kaip laikraštis turi rašyti apie savivaldybę.
2019 m. liepos pabaigoje „Dzūkų žinios“ iš savivaldybės gavo prašymą pataisyti pateiktą informaciją taip, kaip nori savivaldybė. Šiame rašte buvo nurodytos trys „Dzūkų žinių“ publikacijos, kuriose savivaldybei nepatiko informacijos apie savivaldybę pateikimo forma. Savivaldybės rašte nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai straipsnių teiginius ir kokia forma reikia paneigti, bet tiesiog buvo nurodoma „artimiausiame „Dzūkų žinių“ leidinyje publikuoti naujos redakcijos straipsnį“ arba „prašome minėtą straipsnį pateikti nauja redakcija“. Čia kaip toje pasakoje: „nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką“. Tai ne kas kita, kaip valstybės institucijų kišimasis į nepriklausomos žiniasklaidos veiklą. Tame rašte buvo pagrasinta, jog jei nebus perrašyti straipsniai, savivaldybės skųsis Visuomenės informavimo etikos komisijai.
Valdžiai nepatiko straipsnis apie nepotizmą, kur buvo paminėta ir merės brolienė, taip pat merės susirašinėjimas socialiniuose tinkluose su žurnaliste Rita Miliūte bei Lazdijų ligoninės Vaikų ligų poskyrio istorija.
Ar savivaldybės administracijos direktorė turi teisę nurodinėti žiniasklaidai, kokiu stiliumi pateikti straipsnių tekstus? Ko gero, ji ir merė dar nesupranta, jog žurnalistika – ne savivaldybės posėdžių protokolų paraidinis publikavimas, o faktų ir reiškinių analizavimas bei apibendrintas jų pateikimas visuomenei.
Kas galėtų paneigti, jog rašydama skundus įvairioms institucijoms dėl „Dzūkų žinių“ pateikiamos „neobjektyvios“ informacijos, savivaldybė siekia įbauginti „Dzūkų žinių“ redakciją ir priversti savaitraštį rašyti taip, kaip nori savivaldybė? Arba privers savivaldybės įstaigas boikotuoti valdžiai nepalankų laikraštį, „rekomenduodama“ užsiprenumeruoti „Dzūkų žinių“ konkurentą, valdžios pataikūną, besimaitinantį iš valdžios saujos.
Esame įsitikinę, jog tinkamai ir etiškai atliekame savo profesinę misiją pateikdami visą spektrą informacijos, analitinės medžiagos apie Lazdijų krašto gyvenimą ir nepataikaujame vietos valdžiai, kad užsidirbtume lengvesnį duonos kąsnį.
P. S. Gyvenimas jau ne kartą įrodė, jog bet kokio lygio valdžiai kovoti su nepriklausoma žiniasklaida, ginančia visuomenės interesą, yra tas pat kaip Don Kichotui su vėjo malūnais.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /