Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio iki pat metų pabaigos smulkieji ūkininkai jau antrą kartą 2019 metais teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Tokią paramą jau gavę ūkininkai sutuoktiniai Kristina Gražytė-Satkūnė ir Vaidas Satkūnas tvirtino, kad be KPP nebūtų ne tik jų ūkio, bet, ko gero, bankrutuotų ir du trečdaliai visos Lietuvos žemdirbių, ypač ūkininkaujančių nederlingose žemėse ar laikančių gyvulius. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Parama – gyvybiškai svarbi
Molėtų rajone įsikūrusi šeima ūkininkauti pradėjo 2013 metų vasarą įsigiję 15 merinosų veislės avių. Moteris registravo ūkį savo vardu, o vyras padeda jai darbu. Dabar savo ekologiniame ūkyje sutuoktiniai švelniavilnių laiko daugiau kaip tris šimtus. „Iš pradžių neturėjome visai nieko, – ūkio kūrimo pradžią prisiminė K. Gražytė-Satkūnė. – Rašiau paraiškas gauti paramai kaip jaunoji ūkininkė, taip nusipirkome traktorių. 2016 metais kaip smulki ūkininkė gavau 15 tūkst. eurų paramą ir su vyru įsigijome labai svarbius ir reikalingus mūsų ūkiui priedus traktoriui: šienapjovę, skutiklį ir smulkintuvą. Dabar nesunkiai galime paruošti pašarų žiemai. Parama pagal vieną ar kitą KPP veiklos sritį naudojamės bemaž kiekvienais metais.“ „Kaimuose nieko nebūtų, jei ne parama, – svarstė pašnekovė. – Viskas seniai būtų išnykę, užaugę miškais ar dirvonuotų.“
Avis Satkūnai parduoda veislei, panaudoja jų vilną, taip pat turi įsirengę skerdyklą bei išpjaustymo patalpas, todėl prekiauja ir šviežia vakuumuota ar smulkinta mėsa. Ypač pasiteisinęs gaminys iš vilnos, anot pašnekovės, pasirodė besančios antklodės, tik kad jų kaina aukšta ir dėl to jas gana sunku parduoti, tačiau mintį plėtoti vilnonių antklodžių gamybą ūkininkai tebepuoselėja. Taip pat ekologinio ūkio šeimininkai ateityje planuoja gaminti dešreles, jas rūkyti, bet kol kas tenkinasi tuo, ką turi.
Norinčių dvigubai daugiau
Kaip informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Komunikacijos skyriaus mentorė Donata Macevičienė, pernai, t. y. 2019 metais, paraiškos pagal šią veiklos sritį buvo teikiamos dviem etapais: metų pradžioje – pavasarį – ir metų pabaigoje. Pirmuoju paraiškų priėmimo etapu, anot NMA atstovės, buvo pateiktos iš viso 1 265 paraiškos, iš jų pakankamą balų skaičių (nuo 70 iki 100) gauti visą paramą surinko 567 paraiškos, dar 118 paraiškų surinko po 65 balus – šiems pareiškėjams paramos lėšų užteko iš dalies. Kaip informavo pašnekovė, dažniausiai buvo prašoma kompensuoti išlaidas traktoriams, konsultantų paslaugoms paraiškai/verslo planui parengti ir administruoti, sėjamosioms, plūgui, šienapjovėms, skutikliams įsigyti.
Antrajame etape, D. Macevičienės teigimu, gautos 1 154 paraiškos, kuriose paprašyta 17 288 606 Eur paramos. Antruoju etapu paramos gavėjams numatyta išskirstyti 9 851 488 Eur paramos, todėl iš anksto aišku, jog visiems lėšų neužteks. Pasak mentorės, šiuo metu antrojo etapo paraiškos dar tik vertinamos. Kaip aiškino NMA atstovė, paraiškos vertinamos dviem etapais – pirmuoju etapu vyksta paraiškų atrankos vertinimas (sudaroma prioritetinė paraiškų eilė), antruoju etapu – tinkamumo skirti paramą vertinimas.
