Dažnai gyvenime susiduriame su situacija, kai kas nors sako: turiu dvi naujienas – gerą ir blogą. Atrodo, kad dabar mus pasiekia vien blogos naujienos ir, žinoma, visos jos susijusios su grėsminguoju koronavirusu. Tad galvoji, iš kur gi čia bus geros naujienos. Bet šiandien sužinojau gerą naujieną. Pasirodo, ištuštėjusiuose Druskininkuose vis dar galima gauti geros kavos. Mano mėgstamiausia kavinukė „Boulangerie“, arba dar vadinama „Prancūziškomis bandelėmis“, veikia. Žinoma, viduje prisėsti negalima, bet galima vienkartinį kavos puodelį išsinešti, ir nebūtina ją gerti vaikščiojant, o prisėsti prie lauke esančio staliuko ir ramiai gurkšnoti. Atrodo, tik menkas malonumas, bet jis leidžia visoje šitoje keistoje ir nemalonioje situacijoje gerai ar bent kiek normaliau pasijusti. Visuomet labai laukiu šiltojo metų sezono, nes mano mėgstamiausias metų laikas – vasara, bet labai laukiu ir to laiko, kai atsidaro lauko kavinukės, kuriose mėgstu leisti laiką. Tad kaip ten bebūtų, bet koronavirusas paankstino lauko kavinių darbą. Atrodytų, kad posakis, jog nėra to blogo, kad neišeitų į gera, tinka net tokiu atveju.
Deja, prieš pat sėsdamas rašyti šį savaitės komentarą sužinojau blogą naujieną – metams atidedamas Europos futbolo čempionatas. Iš tikrųjų tikriems futbolo fanams yra ko liūdėti. Net mėnesį turėjęs vykti stipriausių Europos nacionalinių futbolo rinktinių turnyras nukeliamas, o jis juk buvo šitaip laukiamas. Stebiu juos nuo 1984 metų, o šiemetinis Europos futbolo čempionatas turėjo būti kitoks nei anksčiau buvę, nes būtų vykęs ne vienoje ar dviejose šalyse, o daugelyje Europos miestų. Negana to, futbolo mėgėjams ir taip nesaldu – sustabdyti elitiniai Anglijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos nacionaliniai čempionatai, sustabdyta nežinia, kuriam laikui, ir UEFA čempionų lyga. Gyvenimas sustojo, tad, atrodo, belieka tik sėdėti namuose ir žiūrėti futbolą. Bet jo niekas nežaidžia, tad nėra futbolo fanams į ką žiūrėti. O dar dingo iš ekranų visos Lietuvos numylėtinio Kauno „Žalgirio“ Eurolygos kovos, tad išnyko du malonūs elitinio krepšinio vakarai per savaitę, o ir iš už Atlanto nesulauksime naujienų apie tai, kaip sekasi mūsų „bokštams“ NBA.
Labai mėgstu žiūrėti kelių televizijos kanalų žinias ir politinių diskusijų laidas ar skaityti naujienų portalus, bet šiuo atveju visos naujienos, laidos ir portalai tampa be galo nuobodūs ir beviltiškai panašūs, nes visur kalbama apie koronavirusą. Žinoma, kitaip ir būti negali, nes kas vyksta mūsų gyvenime, apie tai pranešama žiniose, diskutuojama, kalbama ir rašoma, bet labai panašu, kad artimiausią mėnesį ar dar ilgiau koronavirusas ir tebus pagrindinė tema.
Ši viruso pandemija puikiai parodė, kad mūsų visuomenė vis dėlto yra ne atskirų stiprių asmenybių ir individų sambūris, o kaip ir būdinga visoms gyvoms būtybėms – banda. O banda vadovaujasi ne individo stipriosiomis savybėmis, o pasiduoda bandos jausmui – šiuo atveju panikai. Kai koronaviruso epidemija prasidėjo išsivysčiusiose Vakarų šalyse, nelabai tikėjausi, kad ten kils panika ir gyventojai iššluos parduotuves, nes ten nebuvo tokio stipraus ir buko kolektyvizmo kaip sovietų Sąjungoje, kur buvo stengiamasi slopinti bet kokį individo ar asmenybės išskirtinumo ir savitumo požymį ir stengtasi visus padaryti pilka mase.
Pirmadienį po pietų nuėjau į Veisiejų „Aibę“ ir gavau praktiškai visų maisto produktų, kurių reikėjo ir kuriuos pirkdavau net ne karantino atveju. Pardavėjos pasakojo, kad ši parduotuvė itin pirkėjų buvo apgulta sekmadienį, kai masiškai apsipirkinėjo Veisiejų svečiai, o pirmadienį pirmoje dienos pusėje lentynas atakavo patys veisiejiečiai. Vis dėlto įdomus fenomenas tas bandos jausmas, nes žmogus vienas niekada taip nesielgia, kaip atsidūręs bandoje ir pamatęs savo artimąjį, iš peties šluojantį parduotuvės lentynas.
Eini ištuštėjusių miestelių ar miesto gatvėmis ir atrodo, kad kažkas panašaus su tavimi jau kažkada vyko. Tik tada tu sėdėjai prie ekrano ir žiūrėjai mokslinės fantastikos filmus. Bet dabar pats esi realybės, lyg iš tų filmų, dalyvis. Ir jeigu nusileistų skraidanti lėkštė ar iš už kampo išlįstų neįprastos galvos formos būtybė, turbūt nustebtum mažiau nei pamatęs būrelį žmonių lauke…