„Dzūkų žinių“ praėjusio numerio publikacijoje paskelbus apie naują penktų klasių formavimo tvarką, kurią be didelių diskusijų patvirtino rajono taryba, kilo ne tik būsimųjų penktokų tėvų nepasitenkinimas, bet buvo priversta suklusti rajono valdžia ir net imti svarstyti galimybę pakeisti tarybos patvirtintą tvarką.
Merė viešai pareiškė, kad bus atliekama moksleivių tėvų apklausa, kurios rezultatai lems, ar naujai priimtą tvarką pakeisti ir palikti galioti senąją, ar laikytis tarybos priimto sprendimo.
Nerimavo dėl naujos tvarkos
Kaip praėjusią savaitę rašė „Dzūkų žinios“, į redakciją kreipėsi vienos ketvirtokės mama Rimantė (pavardė redakcijai žinoma). Ji teigė sužinojusi, kad penktoje klasėje jos dukrai teks išsiskirti su buvusiais bendraklasiais.
„Manau, kad dėl tokio vaikų išblaškymo mano dukra patirs stresą. Klasėje susiformavo puikus kolektyvas, vaikai ir tėvai vieni kitus puikiai pažįsta, įpratę vieni prie kitų. Kas sugalvojo tokią tvarką – ardyti klases ir klijuoti naujus kolektyvus? Kiek kalbėjau su dukros bendraklasių tėvais, jie visi nepatenkinti tokia naujove ir ketina rašyti peticiją rajono valdžiai“, – sakė Rimantė.
„Dzūkų žinios“ išsiaiškino, jog tikrai buvo nuspręsta naujas klases formuoti ne buvusių ketvirtų klasių pagrindu, bet sumaišant moksleivius ir formuojant naujus klasių kolektyvus. Didžioji dauguma tėvų piktinosi tokiu sprendimu ir po publikacijos ėmė rinkti parašus, kad tokia klasių formavimo tvarka nebūtų įvesta.
Apklausą paskatino tėvai
Būsimojo penktoko mama Živilė pasakojo, kad tėvai renka parašus, jog nebūtų ardomos senosios klasės, o naujosios būtų formuojamos senųjų pagrindu, prijungiant prie jų iš kaimo mokyklų atvyksiančius penktokus.
„Man iš esmės nėra didelio skirtumo, ar bus paliekama galioti sena tvarka, ar klasės bus maišomos, tačiau, kiek teko bendrauti su kitų vaikų tėvais, tai jie griežtai pasisako prieš naująją tvarką“, – sakė Živilė.
Jos nuomone, vaikai labai lengvai tarpusavyje bendrauja, greitai susiranda draugų, todėl sumaišius klases neturėtų kilti didesnių problemų.
„Žinoma, valdžia turėtų atsižvelgti į tėvų nuomonę, todėl gerai, kad nuspręsta atlikti tėvų apklausą, akivaizdu, jog tai padaryta sulaukus tėvų nepasitenkinimo“, – sakė Živilė.
Viską lems apklausos rezultatai
Apie naująją moksleivių suskirstymo tvarką kalbamės su savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialiste Asta Zablackiene, pavaduojančia šiuo metu atostogaujantį skyriaus vedėją.
– Kokia iki šiol buvo moksleivių paskirstymo į klases (penktas) praktika?
– Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 5 klasėse mokymąsi tęsdavo tos pačios sudėties klasės, kokios ateidavo iš Lazdijų miesto mokyklų-darželių. Iš kitų savivaldybės mokyklų atvykę mokiniai buvo paskiriami į mažiausią mokinių skaičių turinčią klasę, o jeigu būdavo galimybė – į tėvų pageidaujamą klasę.
– Kokią tvarką pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija?
– Vadovaujantis Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 6 punktu, bendrojo ugdymo mokyklų savininkas nustato priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į naujas klases tvarką ir kriterijus arba subjektą, kuris nustato priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į klases tvarką ir kriterijus. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomendavo šiuos mokinių paskirstymo į klases kriterijus: sudaromas abėcėlinis visų mokinių sąrašas ir, atsižvelgiant į paralelinių klasių skaičių, mokinių į klases paskirstymas vykdomas išskaičiavimo „pirmas, antras“ ar „pirmas, antras, trečias“ principu: visi „pirmieji“ paskiriami į vieną klasę, visi „antrieji“ paskiriami į kitą klasę, visi „tretieji“ paskiriami dar į kitą klasę ir t. t.; mokiniai paskirstomi į konkrečias klases tolygiai pagal lytį; konkrečios klasės sudaromos pagal prašymo padavimo datą ir tolygų paskirstymą į klases pagal lytį; sudaromas mokinių sąrašas pagal prašymo padavimo datą: konkreti klasė sudaroma, taikant „pirmo“ ir „paskutinio“, „antro“ ir „priešpaskutinio“ prašymo padavimo pagal datą principą. Taip pat rekomenduojama: jeigu nesudaromos specialiosios klasės, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrojoje klasėje gali būti ne daugiau kaip trys; jei nesudaromos specialiosios klasės, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojoje klasėje gali būti ne daugiau kaip vienas šeštadalis visų bendrosios klasės mokinių (išskyrus atvejį, kai nėra paralelinių klasių) ir kt.
– Ar tai normatyvinis, ar rekomendacinio pobūdžio dokumentas?
– Tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas.
– Ar Lazdijų rajono tarybos nariai išsakė nuomonę šiuo klausimu? Kokia pedagogų bendruomenės nuomonė?
– Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai projektui pritarė vienbalsiai. Iš pedagogų bendruomenių pastabų ir pasiūlymų negauta.
– Ar sulaukėte tėvų prašymų palikti senąją tvarką?
– Gautas Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ ketvirtos klasės mokinių tėvų prašymas palikti klases tokios sudėties, kokios buvo suformuotos Lazdijų mokykloje-darželyje „Vyturėlis“.
– Kokie tolesni veiksmai numatyti šiuo klausimu?
– Vykdoma apklausa per Lazdijų mokyklų-darželių elektroninius dienynus, kurios tikslas – sužinoti mokinių tėvų nuomonę dėl šiuo metu galiojančios mokinių paskirstymo į klases tvarkos. Tėvai savo nuomonę galėjo išsakyti iki 2020-06-17. Gauti apklausos duomenys bus pristatyti Lazdijų rajono savivaldybės vadovybei ir, esant poreikiui, bus inicijuojamas galiojančios tvarkos pakeitimas atsižvelgiant į daugumos nuomonę.
„Dzūkų žinių“ informacija