Iki karantino kiekvieną mėnesį laikraštis „Lietuvos rytas“ skelbdavo bendrovės „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausų rezultatus, kuriuose atsispindėdavo Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, politinių partijų ir įvairių institucijų populiarumo reitingai. Karantinas mūsų šalyje prasidėjo kovo viduryje ir dėl to bendrovė „Vilmorus“ negalėjo vykdyti apklausų, nes klausimai respondentams pateikiami jų namuose. Bet koronaviruso pandemijai mūsų šalyje slūgstant ši visuomenės nuomonės apklausų bendrovė birželio 5–13 dienomis pagaliau surengė apklausą. Jos rezultatus šeštadienį, birželio 20 dieną, paskelbė laikraštis „Lietuvos rytas“.
Iš karto į akis krinta stipriai sumenkę Lietuvos Respublikos prezidento G. Nausėdos populiarumo reitingai. Nors per karantiną prezidentas ir bandė ieškoti tinkamos nišos savo veiklai, bandė kažką siūlyti ir patarti, bet jam tai prastokai sekėsi. Galima net pasakyti, kad tai buvo tiesiog blaškymasis ir prezidentas taip ir neatrado savęs karantino metu. Tai iš pradžių pastebėjo ne tik politikos ekspertai ir apžvalgininkai, bet ir paprasti piliečiai, ką ir byloja „Vilmorus“ apklausos rezultatai.
Telieka žvilgtelėti į skaičius ir palyginti birželio apklausos duomenis su kovo mėnesio apklausos duomenimis. Kovo mėnesį atsakydami į klausimą, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams, respondentai pirmą vietą skyrė prezidentui ir už jį pasisakė 20,3 procento apklaustųjų. Nors po trijų mėnesių prezidentas ir liko pirmoje vietoje, bet jo rezultatas jau gerokai kuklesnis – 14,5 procento. Ne itin kokias tendencijas prezidentui atskleidė ir kitas bendrovės „Vilmorus“ respondentams užduotas klausimas: palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos Lietuvos visuomenės veikėjus? Prezidentas G. Nausėda ir šiuo atveju išlaikė pirmą vietą, bet populiarumo kritimas čia dar ryškesnis. Jeigu kovo mėnesį prezidentą palankiai įvertino net 74,8 procento respondentų, tai šį mėnesį jo palankus įvertinimas jau tik 60,1 procento. Per tris mėnesius palankus prezidento vertinimas smuko beveik 15 procentų! Natūralu, kad išaugo ir G. Nausėdą nepalankiai vertinančių respondentų skaičius. Jeigu kovo mėnesį prezidentą nepalankiai vertino tik 7,8 procento, tai šį mėnesį – jau 13 procentų.
Žinoma, jokios tragedijos ir nepataisomo dalyko šiuo atveju nėra, bet čia galima įžvelgti mūsų visuomenės įžvalgumą ir signalą, kad net pats prezidentas turi atrasti savo veiklos nišą, kalbėti visuomenei suprantama kalba, būti aktyviu ir laiku spręsti iškilusias problemas. Reikia pastebėti, kad per trisdešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų mūsų visuomenė išpruso politiškai ir moka tinkamai vertinti net pačių aukščiausių mūsų valstybės politikų veiklą. Juo labiau, kad tokie Lietuvos Respublikos prezidentai, kaip V. Adamkus ir D. Grybauskaitė, itin aukštai iškėlė politinio elgesio, moralės ir problemų sprendimo kartelę.
Be to, kai pačioje savo kadencijos pradžioje prezidentas G. Nausėda turėjo itin aukštus populiarumo ir visuomenės pasitikėjimo reitingus, buvo galima numatyti, kad šis medaus mėnuo nesitęs labai ilgai. Iš pradžių visuomenė, į naują prezidentą dedanti itin dideles viltis, anksčiau ar vėliau pareikalauja konkrečių rezultatų ar bent jau tvirto stuburo ir net simbolinio trinktelėjimo kumščiu į stalą.