Toliau nuo didžiųjų miestų, rajonuose, dirbantiems kūrybinės profesijos atstovams, architektams, daug sudėtingiau nei jų kolegoms didmiesčiuose realizuoti savo sumanymus, apginti idėjas, gauti kolegos patarimą. Periferijos savivaldybėse dirbantys architektai patenka į dualistinę situaciją – iš vienos pusė jie – vyriausieji rajono architektai, o iš kitos – savivaldybės administracijos skyriaus vedėjai. Tai, kad šias dvi pareigas ir atsakomybes yra sunku suderinti, įrodė Lazdijų rajono vyriausiojo architekto Ričardo Vyšniausko patirtis.
Neseniai Lazdijų vyriausiojo architekto konkursą laimėjęs R. Vyšniauskas vadovauja Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Per trumpą darbo laiką jis jau išbandė, kaip nelengva derinti valdininko darbą su architekto profesine etika ir kūrybiniais principais. Tai, kad šis žmogus turi tvirtą stuburą, jis įrodė gindamas savo profesinę poziciją, kai atsisakė vykdyti savivaldybės vadovų nurodymus, nesuderinamus su normatyviniais dokumentais ir architekto profesine atsakomybe, – atsisakė savo parašu patvirtinti įstatymams prieštaraujantį ir Lazdijų kraštovaizdį darkantį komercinį projektą.
Apie darbą Lazdijuose, architekto misiją, principus ir atsakomybes kalbamės su R. Vyšniausku.
– Kaip Jūs įsivaizduojate rajono vyriausiojo architekto misiją? Miestuose yra architektų tarybos, profesionalai gali nuspręsti vieno ar kito objekto būtinybę ir galimybę atsirasti mieste. Rajone esate vos ne vienas savo srities profesionalas, nėra kas profesiniame lygmenyje palaikytų Jūsų argumentus. Ar turite bendraminčių, kurie padėtų Jums apginti savo profesinę ir pilietinę poziciją? Kuo skiriasi vyriausiasis architektas nuo valdininko?
– Tai labai plati ir gili tema. Kai aš pradėjau dirbti Lazdijų rajono savivaldybėje vyr. architekto pareigose, pasakiau, kad čia yra liūnas, tai pasakiau vietos laikraščio žurnalistui. Pirmajame skyrių vedėjų ir įstaigų vadovų susirinkime savivaldybėje, praėjus pusei metų, aš patvirtinu, kad čia yra tikrai liūnas. Tai yra kaip liga, kuri gali būti ir mirtina. Ar norima nuo jos pasveikti? Panašu, kad ne. Niekas nenori suprasti, ką atlieka architektas ir ką turi atlikti vyr. architektas, dauguma (jokiais būdas ne visi) nenori suprasti, kad tik profesionalus planavimas, strateginis kūrimas gali įgalinti savivaldybės prisikėlimą, sumažinti migraciją, padidinti gimstamumą ir t. t. Gal paradoksaliai tai skamba – o koks čia ryšys tarp architektūros, planavimo ir savivaldybės vystymosi, tačiau taip yra. Yra tiesioginis ryšys tarp šių funkcijų ir rezultatų. Paprastai kalbant, jei namas ir sklypas yra suplanuotas taip, kad jis žmogui gerina nuotaiką, sveikatą ir suteikia jėgų, tai jis bus darbingas ir sveikas, o jei sprendimai neteisingi, namas žmogų gali ir sunaikinti. Taip yra ir su visa savivaldybe.
Bet į šį klausimą nenorėčiau atsakyti paviršutiniškai ir palikčiau kitam kartui, tada pabandyčiau atsakyti išsamiai, kadangi, manau, jis yra svarbiausias kalbant apie Lazdijų rajono savivaldybės pasveikimą ir išsilaisvinimą iš liūno.
– Verslininkai pateikė Lazdijų rajono vadovams prašymą statyti 20 MW suminę saulės elektrinę keturiuose privačiam savininkui priklausančiuose žemės sklypuose Panarvės k,. Lazdijų sen., Lazdijų r. sav., kurių bendras plotas – 17.816 ha. Savivaldybėje buvo sudaryta komisija įvertinti šį prašymą. Visi komisijos nariai pritarė tam, kad būtų statomos saulės elektrinės, Jūs vienintelis tam prieštaravote. Pasakykite, kokie esminiai dalykai paskatino nepritarti šiam sprendimui?
– Esminis dalykas – šiuo metu galiojantis Bendrasis planas (BP), kur šiuo metu minėtoje vietoje nėra numatyta galimybė žemės paskirtį keisti į kitą / susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją, tinkančią rengti būtent saulės elektrines, toks keitimas direktorės įsakymu negalimas.
LR TPĮ 20 str. nuostatos 4 dalis Atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens BP ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose.
Kadangi šiuo metu yra jau parengtas naujasis Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV), naujo BP keitimo rengime, kuris yra šiuo metu paskutinis dokumentas, būtent minimoje vietoje, t. y. Panarvės kaimo vietovėje, kur norima įrengti saulės elektrinę, numatyta Geoekologinė takoskyra, į kurią minėtas sklypas patenka. Šiuo metu BP koncepcijos keitimas yra patikslinimo
stadijoje, kadangi manęs netenkino rengėjų pateikta medžiaga, aš jų paprašiau BP medžiagą papildyti ir paruošti išsamesnę, ką jie jau ir atliko, tačiau iš mano pusės galutinio patvirtinimo ir pritarimo nėra, kadangi medžiaga reikalauja daug laiko ir daug pastangų įsigilinimui.
Geoekologinė takoskyra – tai teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves, jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio pusiausvyrą, o jos suardymas daro neįkainojamą žalą gamtai, aplinkai ir žmonėms.
Planuojama patvirtinti Bendrojo plano antroji alternatyva siūlymuose vienareikšmiškai nusako, kad saulės elektrinės tokiuose sklypuose turėtų būti rengiamos 0,5 ha sklypuose išlaikant 500 metrų atstumus tarp užimamų plotų arba tam skirtose specialiose ir pramonės teritorijose neribojant teritorijų dydžių. Šiuo klausimu jau dirbama Aplinkos ministerijoje, įsitraukė į darbą daug specialistų, kadangi ši tema labai aktuali šiuo metu visai Lietuvai, nes šiuo metu nėra numatyta jokių apribojimų ar sisteminių reikalavimų, kaip ir kur turi būti rengiamos saulės elektrinės, o jei mes ilgai miegosime, tai Lietuva gali tapti saulės elektrinių šiukšlynu Europos atžvilgiu, tai nereiškia, kad aš prieš elektrines, anaiptol, jos turi būti ir aš suprantu jų svarbą, tačiau viskas turi būti savo vietose ir negalima darant vieną gerą darbą sunaikinti aplinką ir padaryti žalą jai bei žmonėms.
Mano paminėti dokumentai – tai yra dokumentai, į kuriuos privalu atsižvelgti formuojant šios dienos sprendinius rengiant saulės jėgaines, o projekto vystytojai ir rajono valdžia linkę šiuos dokumentus ignoruoti, atsižvelgdami tik į verslininkų interesus, fiktyviai aiškindami jų naudą visuomenei ir visai savivaldybei.
Naudą galima turėti teisingai parengus savivaldybės strateginį planavimą ir numačius vystymąsi, tačiau ne fiktyvų, o tą, kuris realiai galėtų pakelti savivaldybės lygį.
Pavyzdžiui, muziejus Austrijoje, Vienoje, Albertina Modern, sukūrė visą strategiją tam, kad išgyventų ir taptų konkurencingas tarp viso pasaulio muziejų, Londono, Niujorko ir t. t., kitu atveju juos būtų ištikusi mirtis.
Kitas nepritarimo motyvas – tai vizualinė urbanistinė tarša visos savivaldybės, aplinkinės teritorijos bei paties Lazdijų miesto atžvilgiu. Ji, užgoždama ir sunaikindama minėtą teritoriją, dominuotų viso miestelio atžvilgiu ir yra panoraminė: apžvelgiama iš Lazdijų miestelio ir 5 kilometrų spinduliu.
Toks gigantiškas, neatitinkantis mastelio užstatymas sudarko visą gamtinį kraštovaizdį, vaizdingą teritoriją ir skatina pasklidusios taršos poveikio didinimą. Apie kokį mūsų kraštovaizdžio unikalumą tada galėtume kalbėti?
– Rajono valdžia ploja katučių – įgyvendinus šį projektą, į Lazdijus ateis ilgai lauktos investicijos, bus įdarbinta keliolika žmonių, į rajono biudžetą plauks mokesčiai, o Lazdijai pasirodys pažangūs – skatins ekologišką energetiką, išsaugos gausybę medžių. Ar įžvelgiate neigiamų šio objekto atsiradimo pasekmių?
– Nekontroliuojama urbanizacijos drieka gali turėti neigiamos įtakos ekosistemoms, rekreacijai ir turizmo veikloms. Minėti projekte žmonių įdarbinimai, gautos sumos ir kiti dalykai niekados neatpirks padarytos žalos žmogui, aplinkai bei gamtai, negrįžtamam Dzūkijos kraštovaizdžio sudarkymui. Pagalvokime, kaip atrodys Lazdijų apylinkės, kai keliasdešimt hektarų dirbamos žemės bus užklota plastikinėmis saulės baterijomis?
– Norint statyti tokią didelę jėgainę, būtina keisti žemės naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio į kitą. Tokia keitimo procedūra negali vykti be rajono vyriausiojo architekto parašo. Kaip suprantu, Jūs savo parašu nesirengiate tvirtinti tokio pakeitimo? Ir tai supranta rajono valdžia? Ar jau sulaukėte jų reakcijos? Ar nebijote, kad galite netekti darbo?
– Gavęs iš statytojų pareiškimus dėl noro įrengti minėtas saulės elektrines, įvertinęs visą išsakytą klausimo sudėtingumą, aš kaip savivaldybės vyriausiasis architektas, jaučiantis atsakomybę už savo veiksmų rezultatus, kreipiausi į savo vadovus, išsakiau susirūpinimą ir nepritardamas jam, neduodamas raštiško sutikimo ir leidimo minėto projekto įgyvendinimui, akcentuodamas jo mastą ir sudėtingumą. Į tai savivaldybės vadovybė kartu su mere Ausma Miškiniene sureagavo labai neigiamai, iš pradžių reikalavo aklo mano pritarimo ir pasirašymo. Po ilgos kalbos ir karštų diskusijų metu man pavyko vadovus įtikinti, kad tai opus klausimas savivaldybei ir visuomenei, kurį reiktų giliau išanalizuoti ir įsigilinti, tada savivaldybės administracijos direktorė Ilona Šaparauskienė sutiko sudaryti komisiją minėtos elektrinės klausimu. Tuo tikslu buvo paskirtas komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Saulius Petrauskas, buvo pakviesti ir deleguoti Veisiejų ir Metelių regioninių parkų direkcijų atstovai, konkrečiai dalyvavo patys direktoriai – Ramūnas Krugelis ir Irma Maciulevičienė, savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Kęstutis Jasiulevičius, aš, kaip savivaldybės vyr. architektas, taip pat Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas Aidas Simanynas bei komisijos sekretorė – savivaldybės vyr. specialistė Renata Muliuolienė, taip pat buvo pakviesti į susitikimą minėto projekto iniciatoriai, verslininkai gerb. Vilpišauskai.
Komisijos susitikimas su projekto rengėjais įvyko Panarvės kaime, netoli tos vietos, kur turėtų būti statoma saulės elektrinė. Susitikimo metu buvo diskutuojama ir kalbama apie įvairias pozicijas bei sampratas, po to tik komisijos nariai nuvyko tiksliai į nurodytą žemės sklypą ir buvo susipažinta su realia padėtimi.
Po teritorijos apžiūros komisijos dalyvių buvo paprašyta pareikšti ir pateikti minėtu klausimu savo nuomonę raštu. Kaip suprantama, beveik visų komisijos narių nuomonė buvo neprieštarauti elektrinių vystymui ir pritarti statyboms, įžvelgiant ekonominę naudą savivaldybei, žmonėms ir t. t. Mano nuomonė buvo kitokia, kaip ir parkų direktorių, tačiau jie, negalėdami viršyti savo darbo kompetencijos rėmų, vertinti galėjo tik savo parkų teritorijas ar buferines jų zonas, tačiau kaip piliečiai ir specialistai tam nepritarė.
Noriu atkreipti dėmesį, kad mano išsakytos nuomonės komisijos protokole nėra, ji buvo išimta, ją pridėjo atskirai kaip neatitinkančią bendros komisijos pozicijos. Aš bandžiau reikšti savo nuomonę ir bandžiau komisijai paaiškinti, kad tai yra neprofesionalu ir kad tokiam sprendiniui reikia kviestis tai išmanančius specialistus, toliau nesutikau su vadovų reikalavimu, kad pasirašyčiau ir „praleisčiau“ minėtą projektą.
Nuo tada prasidėjo spaudimas, vadovų nepasitenkinimas ir reikalavimas, kad nežiūrint visko aš turiu pasirašyti rengiamą projektą, tapau visos savivaldybės priešu. Mano žiniomis, sudaryta komisija man nori „įtaisyti“ tarnybinę nuobaudą. O paskui iki atleidimo iš darbo – vienas žingsnis.
Visa tai vyksta iš nesupratimo. Iš nesupratimo, kaip galima būtų grąžinti gyvenimą į Lazdijus ir jų kraštą.
– Ar su šio projekto keliamomis grėsmėmis buvo supažindinta Lietuvos architektų bendruomenė? Jei taip, tai kokia buvo jų nuomonė?
– Atsidūręs tokioje padėtyje, vienas prieš visus, patirdamas masinį spaudimą iš vadovų, vedėjų ir skyriaus darbuotojų ir nežinodamas, kaip gintis, kreipiausi į Kauno regioninės architektūros tarybos skyriaus pirmininkę G. Janulytę-Bernotienę, prašydamas įvertinti ir pateikti išvadas minėtu klausimu, todėl šis klausimas atsirado Lietuvos architektų rūmų posėdyje, sulaukiau kolegų palaikymo ir supratimo.
Tai dabar aktualiausia tema Lietuvos architektų rūmuose ir AM, apie tai bus kalbama birželio 19 d. vyr. architektų susirinkime (į kurį deja, manęs vadovybė neišleido, kad neprikalbėčiau, ko nereikia…). Bet ylos maiše nepaslėpsi, apie tai jau šnekama ir bus šnekama.
– Ar Jums žinomas faktas, jog vieno iš šios saulės jėgainės plėtotojų brolis su „valstiečių žaliųjų“ sąrašu bandė patekti į Alytaus tarybą. Mūsų rajono valdantieji irgi tos pačios politinės jėgos. Kas galėtų paneigti, kad projektas galimai „stumiamas“ ir politiniais bėgiais?
– Esu apie tai girdėjęs. Man visai nesvarbu, ar tai verslas, ar ir politika, bet tokio objekto atsiradimui, dėl kurio kaunasi verslininkai, o vietos valdžia prieš juos keliaklupsčiauja, mano profesinė ir pilietinė pareiga sako – ne.
– Ačiū už pokalbį. Linkime stiprybės!
„Dzūlų žinių“ informacija