Aidas Kelionis
Po mano kambario langu auga alyva. Kadangi esu gimęs pirmoje gegužės pusėje, visuomet stebiu, kada jinai sužydi. Pagal tai galima spręsti: vėsus ar šiltas pavasaris tais metais atėjo į gimtinę. Penkerius metus iš eilės ar net daugiau sulaukiau gimtadienio, kai alyvos žiedai dar nebuvo prasiskleidę, o štai užpernai – koks džiaugsmas – alyva sužydėjo dar likus kelioms dienoms iki mano gimtadienio. Kas tiesa, tai ne melas – pavasaris tuomet buvo nuostabus!
Prieš dvejus metus pavasario saulė greitai įšildė vandens telkinius – jau pirmoje gegužės pusėje žmonės pradėjo masiškai maudytis. Kas irgi gana neįprasta, nes maudynių sezonas toli gražu ne kasmet taip anksti prasideda. Saulė kepino iš tiesų nemenkai, nes sutikęs pažįstamą ūkininką ar šiaip žmogų, kuris daug laiko dienos metu praleisdavo lauke, išvysdavai gerai nusvilusius raudonus jų veidus. Net daug laiko nereikėdavo norint pajusti saulės pėdsakus ant savo kūno. Praleisdavai pusdienį su meškere ant lieptelio išsirengęs ir vakare pajusdavai to pasekmes.
Iš tiesų, kaip smagu atėjus šiltiems orams! Kiek daug rūpesčių atpuola. Pavasarį baigiasi kūrenimo sezonas, žmonės gali atsikvėpti nuo nemenkų sąskaitų, o namų biudžeto jau neslegia tokios didelės sumos. Nereikia einant į lauką šiltai apsirengti. Su didžiausiu malonumu kabiname paltus, striukes į spintas, o megztinius ir marškinius guldome į stalčius. Žieminiai ir rudeniniai batai taip pat gali pailsėti. Kiek nedaug žmogui reikia rūbų šiltu metu ir kaip lengva vaikščioti jais apsirengus. Apsimaudavai šortus, užsimesdavai trumparankovius marškinėlius su mėgstamos muzikos grupės pavadinimu ar jos muzikantų atvaizdu arba komandos, už kurią sergi, spalvomis, pavadinimu ar emblema, įsispirdavai į lengvus batus ir linksmas traukdavai sau gatve.
Mėgaudamasis lengvai pakeliama būties lengvybe, su optimizmu žvelgi į rytojų ir džiaugiesi, kad ne tik pavasaris yra nuostabus, bet tikiesi, jog ir vasara pastarajam nenusileis. Juo labiau, kad ir sinoptikai pranašavo karštą ir sausringą vasarą. Puiki žinia poilsiautojams ir visiems atostogaujantiems. Žinoma, sausra ūkininkų itin nenudžiugino. Vyravus šiltiems pavasario orams, drėgmės jau dabar gerokai trūko. Jeigu tose Lietuvos vietose, kur žemės sunkesnės, drėgmės stokos problema nebuvo tokia didelė, tai pas mus Dzūkijos smėlynai buvo labai ištroškę ilgesnio ir intensyvesnio lietaus.
Taip pat visus džiugino ilgos dienos ir trumpos naktys, o dienos juk vis dar ilgėjo ir tai tęsėsi iki Joninių. O laikas, kai ketvirtą ar penktą valandą vakaro jau būdavo tamsu, atrodė, buvo taip seniai, kad net nesinorėdavo tikėti, jog taip buvo iš tikrųjų. Kai įsismagindavai, tuomet fantazijai nebūdavo ribų ir norėdavosi dar ir dar svajoti, kad toks oras galėtų mūsų šalyje būti visus metus, bet ar be rudeninės darganos, tamsos ir žiemos speigų bei pusnių sugebėtume įvertinti ir taip džiaugtis pavasario ir vasaros teikiamais malonumais?