Kai kilnūs darbai daromi neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę ir teisinius aspektus bei tam tikras aplinkybes, galima sulaukti ne padėkos, bet pasipriešinimo ir pykčių. Taip nutiko dviem mūsų krašto istorinės atminties saugotojams, kurie sumanė Krikštonyse pastatyti atminimo paminklą šio kaimo partizanams ir tremtiniams.
Kilo konfliktas
Praėjusį ketvirtadienį iš Krikštonių kilę, šiuo metu sostinėje gyvenantys savo krašto patriotai Bronius Kašelionis ir Vytautas Janulevičius atvežė į Krikštonis jų pastangomis ir asmeninėmis lėšomis sukurtą akmeninį paminklą šio krašto partizanų ir tremtinių atminimui įamžinti. Paminklas turėjo atsirasti prieš tradicinius Krikštonių atlaidus, švenčiamus pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Tačiau, sulaukę pasipriešinimo, santūrų ir estetišką atminimo akmenį jo autoriai buvo priversti išsivežti atgal.
Paminklo iniciatoriai norėjo paminklą statyti Bendruomenės šeimos parke, tačiau susidūrė su vietos bendruomenės pasipriešinimu. Jiems buvo pasakyta, jog parke paminklui netinkama vieta.
Tarp paminklo autorių ir vietos bendruomenės atstovų įvyko įnirtingas žodžių mūšis, kurio metu buvo apsikeista „maloniais“ epitetais. Paminklo autoriai išvadino bendruomenės atstovus komunistais ir „lukašenkininkais“.
Į diskusijas dėl paminklo buvo įtrauktas ir Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Audrius Klėjus, buvo pakviesti ir vienos nacionalinės televizijos žurnalistai.
Įžvelgė „užsislėpusius komunistus“
B. Kašelionis pasakojo, kad buvo nemaloniai nustebintas, kai iš bendruomenės pirmininkės Lenos Švetkauskienės išgirdo, jog bendruomenė nenori, kad šis paminklas būtų pastatytas ten, kur jie su kolega buvo numatę – Bendruomenės šeimos parke.
„Kiek anksčiau Krikštonių bendruomenės prašymu mes sukūrėme atminimo akmenį, kuriame buvo surašyta Krikštonių istorinė raida. Tam paminklui ši vieta tiko, o partizanų ir tremtinių atminčiai, anot bendruomenės, čia atminimo akmens statyti negalima“, – pasakojo B. Kašelionis.
Jo nuomone, toks pasipriešinimas paminklui atsirado dėl to, jog kai kuriuose asmenyse „atgijo užsislėpę komunistai“.
B. Kašelionis patvirtino, jog šiam paminklui statyti buvo pasiūlyta kita vieta, kuri, jo nuomone, yra netinkama, nes ten užklysta mažai žmonių.
Bendruomenė pasiūlė kitą vietą
Krikštonių kaimo bendruomenės komiteto pirmininkė L. Švetkauskienė teigė, jog ir bendruomenė neturi nieko prieš dėl šio paminklo, jis tikrai galėtų stovėti Krikštonyse.
„Mes neprieštaraujame šiam paminklui, tik manome, jog jo iniciatorių norima vieta tikrai nėra tinkama tokio pobūdžio paminklui. Jie mato paminklą Bendruomenės šeimos parke, kurį bendruomenė sutvarkė savo jėgomis ir pavertė poilsio zona. Mes čia statysime suoliukus ir sodinsime medžius. Tai – bendruomenės pramogų ir linksmybių zona, ten nuolat laksto vaikai, todėl tokiam solidžiam paminklui ten netinkama vieta“, – sakė L. Švetkauskienė.
Ji pastebėjo, jog paminklo iniciatoriams buvo pasiūlyta kita vieta – prie bažnyčios, kuri, jos nuomone, tikrai tinkama tokiam paminklui.
„Bet į tą pasiūlymą nebuvo rimtai pažiūrėta, nes užvirė principinė kova“, – sakė bendruomenės vadovė.
Derina leidimus paminklui statyti
Šiame konflikte dalyvavęs vicemeras, Laisvės kovų įamžinimo komisijos narys Audrius Klėjus teigė, jog konfliktas tarp paminklo iniciatorių ir Krikštonių bendruomenės atstovų kilo ne dėl paties paminklo, bet dėl vietos, kur jis turėtų stovėti.
„Gerai, kai žmonės imasi iniciatyvos įamžinti partizanų ir tremtinių atmintį, juolab, kad Krikštonyse pokario laikotarpiu kas iš antros trobos buvo išėjusių į mišką, tačiau derėtų žinoti, kad, norint pastatyti paminklą, būtina praeiti tam tikrus derinimo etapus. Pagalvokite, kas būtų, jei kiekvienas viešoje vietoje sumanytų pastatyti kokį nors paminklą ir su niekuo nederintų“, – sakė A.Klėjus.
Jie teigė pritariantis Krikštonių bendruomenės nuomonei, jog Bendruomenės šeimos parkas tikrai nėra tinkama vieta tokiam paminklui, ypač jei tam priešinasi vietos bendruomenė.
Vicemero nuomone, tinkamiausia vieta paminklui – prie bažnyčios.
„Jau gavome Krikštonių bažnyčios klebono sutikimą, jis neprieštarauja, kad paminklas atsirastų prie bažnyčios. Kadangi siūloma vieta – kultūros paveldo zona, paprašėme Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimo. Kai gausime leidimą, bus galima tą paminklą statyti. Manau, jog praėjusį ketvirtadienį įvykęs konfliktas buvo nereikalingas“, – sakė vicemeras.
„Dzūkų žinių“ informacija