Karantino metu, kai didžiąją dalį laiko leidžiame namuose, vienas iš įdomiausių dalykų yra stebėti neseniai išrinkto Seimo darbą. Ypač politika besidomintiems žmonėms. Nuo pat ryto įsijungus kompiuterį galima domėtis, kas taps ministrais naujoje I. Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje, kas taps Seimo pirmininke ir jos pavaduotojais, kam atiteks kokio nors Seimo komiteto vadovo vairas ir t. t., ir pan. Viskas nauja, be galo žingeidu ir įdomu.
Tik įvykus šių metų Seimo rinkimams, kurie baigėsi konservatorių ir liberalių jėgų pergale, besidomintys politika laukė, kaip bus pasiskirstytos ministerijos tarp minėtų politinių jėgų, t. y. kas joms vadovaus. Ilgą laiką kiauromis dienomis buvo bandoma iš I. Šimonytės iškvosti pretendentų į ministrus pavardes, bet tuo metu dar būsima premjerė sąmojingai atšaudavo, kad dar neatėjo laikas skelbti ministrų pavardes ir tai bus padaryta, kada ateis tam laikas. Tik kai žiniasklaida mums pranešė kandidatus į ministrus, prasidėjo įnirtingas ir siautulingas šių personų aptarimas. Kas prieš septynerius metus vairavo išgėrusi, kas turi tatuiruotę ant krūtinės ir tik teisės bakalauro diplomą, kas anksčiau pono prezidento buvo nepatvirtintas į aukštas valstybės pareigas antrai kadencijai ir ar dabar praeis G. Nausėdos filtrą.
Smagu buvo pastebėti, kad beveik visi kandidatai į ministrus yra jauni, išsilavinę, malonūs ir šviesūs žmonės. Didelis pliusas yra tai, kad jų politinės pažiūros yra dešiniosios. Teko pastebėti, kad tarp tokių politinių pažiūrų politikų yra daugiau protingesnių žmonių. Toks ir dešiniųjų rinkėjas – labiau išsilavinęs, gyvena miestuose ir daugiau uždirba. Jeigu ankstesnėje „valstiečių“ Vyriausybėje ilgą laiką dirbo vien vyrai, tai naujoje Vyriausybėje bus nemažai moterų. Beje, ir daugiau žmonių, baigusių Vilniaus ir kitus universitetus, t. y. humanitarų, o ne baigusių Žemės ūkio akademiją ir Veterinarijos akademiją, kokių pilna buvo praeitoje „valstiečių“ Vyriausybėje. Kai S. Skvernelis sužinojęs kandidatų į ministrus pavardes, pradėjo kritikuoti būsimą I. Šimonytės Vyriausybę, susidarė stiprus įspūdis, kad šis politikas yra ribotų galimybių, ne itin aukšto intelekto ir daugiausia vidutinės kultūros žmogus, kuris nesupranta, kad įmitusių diedų laikas politikoje praėjo arba praeina ir į savo rankas valstybės valdymą ima jauni ir išsilavinę žmonės.
Ketverius metus buvusioji valstiečių valdžia elgėsi arogantiškai, pasipūtėliškai ir savanaudiškai ir visiškai nesiskaitė su buvusia opozicija ir valėsi į ją kojas. O prapylę šių metų Seimo rinkimus parodė, kad visiškai nemoka pralaimėti. Naujai valdžiai pradėjus daryti ryžtingus sprendimus atsidūrę opozicijoje „valstiečiai“ pradėjo verkšlenti ir rypauti, kad juos skriaudžia konservatoriai su liberalais. Įpratę būti valdžioje „valstiečiai“ jau pirmomis dienomis naujame Seime parodė, kad pralaimėjimas šių metų Seimo rinkimuose jiems buvo ypač skaudus, o dirbti opozicijoje yra visiškai nepasiruošę. Jie iš inercijos vis dar tikėjosi, kad valdantieji pildys kone visus jų įnorius ir užgaidas, ir negavę vieno ar kito posto iš karto pradėjo rėkauti ant visos Lietuvos, kad su jais nesiskaito ir juos skriaudžia. Tik buvusieji valdžioje „valstiečiai“ pamiršo seną išmintį: ką pasėsi, tą ir pjausi. Ketverius metus tyčiodamiesi iš tuometinės opozicijos ir valydamiesi į ją kojas „valstiečiai“ pamiršo, kad viskas pasaulyje laikina ir viskas praeina.
Nelabai ir nustebino R. Karbauskio elgesys – politikas prasidėjus pirmiems rimtesniems sunkumams iš karto spruko iš Seimo ir atsisakė Seimo nario mandato. Paaiškėjo, kad šis politikas moka tik vadovauti, o darbas opozicijoje, kai esi mažumoje, jo visiškai nedomina, t. y. jam per sunkus, nes darbo labai daug, o rezultatas nelabai matosi. Tad užvakar Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jis ir neteko Seimo nario mandato.