Redakcija gavo muziejaus darbuotojos Jūratės Paciukonienės laišką, kuriame ji prisistato kaip Darbo grupės laisvės kovoms įamžinti pirmininkė. Laiške prašoma paviešinti atsakomąją nuomonę tarybos nario Beniaus Rūtelionio „Dzūkų žiniose“ pareikštai pozicijai dėl Nepriklausomybės kovų savanoriams skirtų atminimo lentų perkėlimo. Redakcija, norėdama įsitikinti, jog laiško autorė tikrai yra šios Darbo grupės pirmininkė, o atsakomąją nuomonę tikrai reiškia visos Darbo grupės vardu, paprašė gerb. Jūratės pateikti merės potvarkį dėl Darbo grupės sudarymo ir jos sudėties bei šios Darbo grupės posėdžio protokolą, kuriame užfiksuotas sprendimas dėl atminimo lentų vietos pakeitimo. Ponia Jūratė nė vieno iš prašytų dokumentų nepateikė, tik laiške nurodė Darbo grupės narių sąrašą. Tai sudaro prielaidas abejoti šios Darbo grupės veiklos teisėtumu.
Nežiūrint į tai, pateikiame šios Darbo grupės nuomonę, tačiau neatsakome už tai, jei šios Darbo grupės veikla nėra tinkamai įforminta, o raštiškai užfiksuoto sprendimo dėl paminklinių lentų apskritai nėra.
Krašto savanorių atminimui įamžinti lentos yra statomos visoje Lietuvoje. Įamžinti 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių ir Vyties kryžiaus kavalierių atminimą buvo mūsų žemiečio žurnalisto Viliaus Kavaliausko iniciatyva ir kitų geros valios žmonių pritarimas.
Kas tie žmonės, galintys „savavališkai“ priimti tokius sprendimus?
Laisvės kovoms įamžinti darbo grupė sudaryta iš 8 narių Lazdijų rajono savivaldybės merės 2020-06-15 potvarkiu Nr.7V-35. Darbo grupės nariai – žmonės, dirbantys visuomeniniais pagrindais, organizuojantys partizanų atminimo pagerbimo ir įamžinimo renginius, puoselėjantys istorinės atminties išsaugojimą. Dauguma jų iš šeimų, kurios vienaip ar kitaip nukentėjo nuo sovietinių represijų.
Vienas Darbo grupės uždavinių – teikti rekomendacijas ir pasiūlymus Lazdijų rajono savivaldybės merui ir savivaldybės administracijai dėl laisvės kovų atminimo įamžinimo.
Darbo grupės veiklos forma yra posėdžiai, išvažiuojamieji posėdžiai, į kuriuos gali būti kviečiami specialistai: architektai, istorikai, dizaineriai ir kiti specialistai. Sprendimai priimami atviru arba slaptu balsavimu ir bendru sutarimu.
Kodėl apie lentų perkėlimo planus nebuvo informuoti tarybos nariai? Jei kilo minčių iškelti šias lentas nuo bažnyčios tvoros, kodėl nebuvo pasitarta su rajono žmonėmis?
Garbingas Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimas Lazdijuose buvo įamžintas ant bažnyčios šventoriaus tvoros. Vykdant bažnyčios tvoros rekonstrukciją, atminimo lentos buvo nuimtos ir iki dabar neturėjo savo vietos. Darbo grupei teko svarstyti klausimą dėl dviejų akmeninių atminimo lentų pastatymo Lazdijų mieste, erdvėje tarp Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos ir Šv. Onos bažnyčios.
Dėl dabartinės vietos buvo kalbėtasi su fundatoriumi V. Kavaliausku, kuris neprieštaravo dėl naujos vietos parinkimo. Posėdžio, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 18 d., metu Darbo grupė nutarė atminimo lentas perkelti į ne mažiau garbingą vietą.
Lazdijų miesto Vytauto gatvė – ištisas mūsų krašto istorijos paminklas.
Lazdijų krašto istorija glaudžiai susijusi su Vytauto gatve. Tai – skaudžios gyvenimiškos patirties kompleksas, išgyvenimų, prisiminimų, kančių gatvė visiems, kurie labai mylėjo Lietuvą, kovojo už jos laisvę, savo gyvenimą paaukojo dėl mūsų. Tuometinėje Lazdijų gimnazijoje mokėsi A. Ramanauskas-Vanagas, daug kitų kovotojų, padėjusių galvas už Lietuvos laisvę. Jų atminimas įamžintas akmens plokštėse ant Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos pastato sienos. Vytauto gatvės pradžioje, prieš Šv. Onos bažnyčią, įrengta aikštė, pastatytas paminklas mūsų kraštiečiui, didžiajam Lietuvos partizanų vadui, dimisijos generolui A. Ramanauskui-Vanagui. Šioje gatvėje yra du istoriškai svarbūs pastatai: Laisvės kovų muziejaus pastatas, įsikūręs buvusiame sovietinių jėgos struktūrų pastate, ir rekonstruojamas pastatas Vytauto g. 18. Jų sienos prisigėrusios žmonių sielvarto ir kančių. Abu pastatai yra išlikę iki šių dienų ir tapę neatskiriamais Lietuvos ir mūsų krašto istorijos liudytojais.
Vieta tarp tuometinės Lazdijų vidurinės mokyklos ir Šv. Onos bažnyčios labai svarbiu Lietuvai metu tapo istorine žmonių susibūrimo vieta. Lietuvos tautinio Atgimimo epochos pradžioje patriotiškai nusiteikusių rajono žmonių iniciatyva čia buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Kad istoriškai svarbus renginys įvyktų, prisidėjo ir tuometinis kunigas, Lazdijų parapijos klebonas Vincentas Jalinskas – Lietuvos dvasios vėliavnešys. Pasak A. Grėbliūnienės (2005 m. „XXI amžius“), „tapęs legendine asmenybe Lazdijuose dėl savo nuveiktų darbų, dvasingumo, nemeluotos meilės žmonėms“. Ši vieta ir šventės data –1988 m. lapkričio 7 d. – gražiomis raidėmis įrašyta į mūsų krašto istoriją (Laisvės kovų muziejuje saugomos originalios nuotraukos, skaitmeninės spaudos paroda „Su Sąjūdžiu – į laisvą Lietuvą“).
Aikštė prie Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos yra savotiškas jaunosios kartos pagarbos atminčiai ugdymo garantas, puiki pilietinio ir patriotinio ugdymo vieta. Čia organizuojamos istorinės pamokos, vyksta patriotiniai renginiai, į kuriuos kviečiami ir aktyviai dalyvauja laisvės kovų dalyviai, tremtiniai, politiniai kaliniai, šauliai, jaunieji šauliai, visuomenė. Garbingą atmintį įamžinusios lentos nėra numestos. Prie naujai įrengtų 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams atminimo lentų patogu prieiti, pagerbti savanorių atminimą, padėti gėlių, uždegti žvakutes.
Dabar aikštė yra kūrimosi ir atsinaujinimo procese. Manome, kad Vytauto gatvė ateityje taps svarbiausia ir lankomiausia vieta Lazdijuose, menančia kovas dėl Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės.
Perskaičius Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Beniaus Rūtelionio nuomonę, peršasi išvada, kad Lazdijų rajono tarybos narys tokiu būdu stengiasi politikuoti, pasirodyti svarbus, o gal net jautrus. O kaip yra iš tiesų?
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Benius Rūtelionis skaudžiai įžeidė visus, kurie 1988 m. lapkričio 7 d. organizavo ir pirmąkart Lazdijuose iškėlė Lietuvos trispalvę, išrinkę jai garbingą vietą – tarp bažnyčios ir mokyklos. Memorialinės lentos šalia istorinės Trispalvės pastatytos, pagal jį, „istorijos šiukšlyne“. Istorinę atmintį puoselėjančią vietą pavadinęs „istorijos šiukšlynu“ ar „niekam nežinomu lauku“, o asmenis, prisidėjusius prie atminties įamžinimo, išvadinęs „troika“, pasielgė labai neatsakingai, nepagarbiai. Aikštė tvarkinga, nuolat rūpestingai prižiūrima, lengvai pasiekiama parapijiečių, ekskursijų dalyvių, kitų lankytojų, gimnazijos mokinių. Gėda būtų viešai teigti faktą, kad tarybos nariai nežinojo apie lentų perkėlimą, kai 2020 12 30 Lazdijų rajono tarybos posėdyje buvo paskirtos lėšos šioms lentoms perkelti. Kyla klausimas: ką Jūs veikiate Lazdijų rajono savivaldybės taryboje, jei nežinote, už ką balsuojate, ir nesusipažįstate prieš posėdį su dokumentais? Tuo labiau, kad esate Biudžeto, turto ir investicijų komiteto narys, pirmininko pavaduotojas…
Kritikuoti galima, tačiau, rašant nuomonę spaudoje, reikia prisiimti atsakomybę už patyčias, vienų ar kitų asmenų pažeminimą.
Gerbiamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nary Beniau Rūtelioni! Viešai deklaruodamas savo demokratinį patriotiškumą, pirmiausia susimąstykite, išsiaiškinkite ir, jeigu galite, padėkite! Nelikite nuošalyje!
Mes, Darbo grupės nariai, pasigendame Jūsų svarbiuose atmintinų datų minėjimo renginiuose. Įamžinant istorinę atmintį nejaučiame Jūsų asmeninės iniciatyvos kaip piliečio, bendruomenės ar Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario.
Sakoma, kad atminčiai išsaugoti daug vietos nereikia. Svarbiausia – jos rasti savo širdyje…
Laisvės kovoms įamžinti darbo grupės narių sąrašas:
- Jūratė Paciukonienė – Darbo grupės pirmininkė;
- Romas Leščinskas – Darbo grupės pirmininkės pavaduotojas;
- Audrius Klėjus – narys;
- Irina Radvilavičienė – narė;
- Nijolė Lepeškienė – narė;
- Janina Ražukienė – narė;
- Kęstutis Pileckas – narys;
- Neringa Rasiulienė – narė.