Kai karantinas uždarė visas parodų sales, menininkai nenustojo kurti, užsidarę pandemijos gniaužtuose, kai kurie iš jų savo kūryba skleidė šilumą, viltį ir gerą nuotaiką, o sukurtiems darbams surado neįprastas eksponavimo erdves. Neįprasta galerija tapo Lazdijų kultūros centro langai, kuriuose savo darbus eksponuoja dailininkė Gintarė Maciulevičienė.
Su parodos autore, Kultūros centre dizainere dirbančia Gintare kalbamės apie jos kūrybinį kelią, per pandemiją nutapytus paveikslus ir menininko misiją periferijoje.
– Jūsų darbų paroda vadinasi „Žvilgsniai pro langą“. Kaip gimė šis pavadinimas? Kiek darbų eksponuojama? Per kurį laiką sukurti šie darbai? Kas juos vienija, ką norite jais pasakyti, kokią estetinę žinią pasiųsti?
– Parodos pavadinimą „Žvilgsnis pro langą“ pasirinkti buvo paprasta. Kadangi šiuo metu masiniai renginiai draudžiami, tai kilo mintis parodą rengti kitaip, kad žmonės galėtų ją saugiai apžiūrėti tiesiog pasivaikščiojimo metu ir tam puikiai tiko Kultūros centro pastato langai. Šioje parodoje eksponuojami septyni paveikslai, kuriuos pradėjau kurti dar pirmojo karantino metu. Savo darbuose noriu perteikti geras, šiltas emocijas, kurios labai svarbios šiuo ypač sunkiu laikotarpiu. Mano meno kūriniuose galima įžvelgti romantiką, grožį, ramybę ir šie jausmai gali lemti mūsų sprendimus, nuotaiką ir požiūrį į aplink supantį pasaulį. Šios parodos toks tikslas ir yra – suteikti žmonėms gražių ir šiltų įspūdžių.
– Kur mokėtės dailės? Kas buvo Jūsų mokytojai? Koks dailininkas yra Jūsų idealas, turėjęs įtakos darbų stiliui?
– Baigusi Šventežerio vidurinę mokyklą, įstojau mokytis į Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetą ir įgijau dailės pedagogikos specializaciją. Po to studijas tęsiau Vilniaus pedagoginiame universitete, kur įgijau dailės pedagogikos bakalauro laipsnį bei mokytojo kvalifikaciją. Dailininko idealo neturiu, tapau tai, kas man atrodo gražu.
– Kokiam žanrui priskirtumėte savo darbus? Kokia technika Jums artimiausia?
– Savo darbus priskirčiau portreto ir animalistiniam žanrams. Paveiksluose naudoju akrilinius ir akvarelinius dažus. Neskiriu dėmesio fonui, svarbiausia yra portretas ir tapomo žmogaus ar gyvūno charakterio perteikimas.
– Kada pradėjote piešti? Kada pajutote, jog galite savo darbus parodyti visuomenei?
– Piešimas neatsiejamas mano gyvenime nuo vaikystės. Penktoje klasėje pradėjau lankyti dailės būrelį, kuriam vadovavo mokytoja Salomėja Jodaugienė. Nuo čia ir prasidėjo mano kūrybinis kelias. Esu labai dėkinga šiai mokytojai, kad paskatino kurti. Galiu pasakyti, kad ilgą laiką savo piešinių niekam nerodžiau. Netgi studijų metu mažai kas matydavo mano paveikslus. Tačiau pradėjusi dirbti Lazdijų kultūros centre, įgavau pasitikėjimo savimi, supratau, kad tai, ką kuriu, yra vertinga ir gražu. Pasitikėjimo suteikė ir šeimos bei draugų palaikymas.
– Parodoje yra ne vienas portretas? Ar tai Jūsų mėgstama tematika? Ar piešiate portretus, naudodama gyvus modelius?
– Mano mūza – moteris, todėl beveik visuose mano paveiksluose ji ir dominuoja. Savo darbuose stengiuosi įkūnyti švelnumą, džiaugsmą, gerą, teigiamą emociją. Portretas yra mano mėgstama tematika, ypač juose išreikšta emocija. Piešdama portretus nenaudoju gyvų modelių. Geriausia man portretus piešti, žiūrint į paveiksliuką.
– Dirbate periferijoje. Kuo skiriasi dailininkų gyvenimas didmiestyje ir periferijoje? Panašu, jog duonos savo tapybos darbais dar nepavyksta užsidirbti? Kuo užsiimate laisvu nuo kūrybos laiku?
– Savo tapybos darbais užsidirbti duonos nemėginu, o šiuo metu tai darau savo malonumui. Jeigu kas nors paprašo kažką konkretaus nutapyti, tikrai neatsisakau ir tą darau su malonumu. Daug nutapytų paveikslų esu padovanojusi. Na, o be tapybos pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas – buvimas kartu su šeima.
– Kiek esate surengusi parodų ir kur? Ar pavyksta parduoti savo darbus?
– Parodų nesu daug surengusi. Pirmąją savo parodą eksponavau Teizų bibliotekoje, antrąją –
Veisiejų regioninio parko lankytojų centre ir dabar – Lazdijų kultūros centre.
– Ačiū už pokalbį. Lauksime naujos Jūsų parodos, gal jau
parodų salėje.
„Dzūkų žinių“ informacija