Juras Zinkus
Mano kaimynas labai tvarkingas. Jo namai ir kiemas išblizginti, atliekų konteineriai po medžiu prie vartų dailiai surikiuoti, ir kartą per mėnesį jis man vis primena:
– Kaimyne, rytoj mišrias atliekas veža!
Aš padėkoju ir einu patikrinti, kokie reikalai mano konteineryje. Žvilgteliu: atliekų jame tik ant dugno – kai išrūšiuojam, tų mišrių nedaug ir lieka.
– Netempsiu, – sakau kaimynui. – Beveik tuščias.
–Maniškis irgi, – atsišaukia jis, pareidamas nuo konteinerių. – Nėra ko traukti.
Anksčiau mudu abu turėjom didelius, 240 litrų talpos, konteinerius mišrioms atliekoms. Bet kai pradėjome rūšiuoti stiklą, popierių, plastiką, o paskui dar ir maisto atliekas – į mišrių atliekų konteinerį beveik nebeliko ko dėti. Tuomet kreipėmės į savivaldybę ir paprašėme tuos konteinerius mums perpus mažesniais pakeisti – ir šitų per akis.
Siūlėme tą patį daryti ir kitam mūsų kaimynui, Sauliui. Bet jis tik ranka numojo – ir toliau savo senu, jau gerokai apšiurusiu dideliu konteineriu naudojasi. Net į kiemą jo netraukia – prie kelio palikęs laiko. Na, kaip atrodytų, jei visi savo konteinerius gatvėje paliktus laikytume?
Saulius aiškina, kad jam taip patogiau, nereikia į grafiką žiūrėti – kai tik šiukšliavežė važiuoja, tą jo konteinerį kaskart iškrato – net jei ir visai tuščias būna!
Anądien neištvėręs Sauliui pasakiau, kad geriau būtų, jei savo konteinerio prie kelio nepaliktų ir vežėjai jo tuščio be reikalo nekilnotų.
– O koks nors skirtumas – tuščią ar pilną konteinerį pakelia? – nusistebėjo Saulius.
– Kaip koks? Tau teks žymiai daugiau mokėti už atliekų tvarkymą – nors konteineris beveik visada tuščias, bet atliekų vežėjo yra nuolat pakeliamas. Mes, va, už sutaupytus pinigus eisime anūkams ledų nupirkti, o tu galėsi parymoti prie tvoros!
– Ar tikrai? – nepatikliai žiūrėdamas, paklausė Saulius. Patikinau, kad tikrai, ir dar pasiūliau pasiklausti specialistų iš Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro. Taip ir padarėme.
Rasa Opolskienė, Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovo pavaduotoja, paaiškino, kad kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi, kiek kartų per metus ištuštinami mišrių atliekų konteineriai.
Bet gyventojams, kurie naudojasi didesniais, 240 litrų talpos, konteineriais, visos savivaldybės taiko lengvatą – jiems rinkliava skaičiuojama už mažesnį konteinerių ištuštinimo kiekį. Konkretų ištuštinimų skaičių vėlgi yra numačiusi kiekviena savivaldybė. Tad didesnius konteinerius turintys gyventojai gali sutaupyti, jei juos ištuštinimui ištrauktų ne kiekvieną kartą, kai vežamos atliekos, o tiek kartų, kiek yra numatyta savivaldybės tarybos sprendimu. Ištraukus konteinerius ištuštinimui dažniau, už kiekvieną pakėlimą skaičiuojamas nustatyto dydžio mokestis.
„Tuščio konteinerio kaskart atliekų vežimo dieną ištuštinimui traukti nebūtina – ištraukite jį tik tuomet, kai norite, kad atliekos būtų išvežtos“, – pabrėžė R. Opolskienė.
Ir dar ji paaiškino, kad labai neapgalvotai elgiasi gyventojai, palikdami konteinerius prie kelio. Taip paliktus konteinerius radę vežėjai juos kaskart pakelia ištuštinimui ir gyventojui už tą pakėlimą reikia mokėti, net jei konteineris prie kelio stovėjo tuštutėlis.
„Visus individualius konteinerius reikia laikyti savo namų valdoje ir ištuštinimui ištraukti tik esant poreikiui, jų vežimo dieną“, – sakė ARATC atstovė.
Labai tikiuosi, kad dabar Saulius patrauks savo konteinerį nuo kelio prie vartų ar į kiemą ir jam nereikės už atliekas mokėti daugiau nei mudviem su tvarkinguoju kaimynu – mes tuščių konteinerių ištuštinimui nepaliekam ir už jų pakėlimą nemokam!