Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Politika

Karantino prognozės po Velykų: apribojimų mažės, vakcinų – daugės

Stop kontrolės postas.

Prieš Velykas Vyriausybei paskelbus apie judėjimo tarp savivaldybių suvaržymus, premjerė I. Šimonytė teigė, jog tai tik laikinos saugumo priemonės, kurių po Velykų planuojama atsisakyti. Ji taip pat pasidžiaugė, jog prieš Velykas į Lietuvą atvyksta įvairių gamintojų vakcinos ir daugiau gyventojų bus galima paskiepyti.

Negali susitikti vienos šeimos nariai
„Iš esmės pakeistos tik taisyklės dėl judėjimo į kitą savivaldybę, tai yra bendro apribojimo nejudėti į kitą savivaldybę be būtino reikalo kontekste, nes viduje savivaldybės tas reguliavimas nėra pakeistas“, – sakė Vyriausybės vadovė. Nuo šeštadienio atnaujinus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, nebeliko galimybės susitikti vieno „socialinio burbulo“ nariams iš skirtingų savivaldybių.
Kaip pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintame nutarime dėl karantino pratęsimo nebeliko išimties, kuri leistų vykti iš vienos savivaldybės į kitą, norint susitikti dviejų šeimų nariams, jei vienoje iš jų yra vienišas žmogus. Anot ministerijos, tokių dviejų šeimų ar namų ūkių susitikimai leidžiami tik žiedinėse savivaldybėse.
Atnaujinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių turėtų galioti iki balandžio 6-osios imtinai. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė, siekdama stabdyti COVID-19 plitimą. Šiuo pakeitimu gyventojams siunčiama žinia, kad per Velykas visi pabūtų namuose.

Svarstys įvairius variantus
Kaip ir ankstesnių ribojimų metu, galima judėti ne tik tarp žiedinių savivaldybių, bet vykti ir į kitas savivaldybes darbo reikalais, keliauti į oro ir jūrų uostus bei autobusų stotis ar iš jų ir dėl kitų svarbių priežasčių.
„Šią savaitę tikrai nekeisime karantino režimo“, – antradienį Seime sakė I. Šimonytė. Dalis ekspertų yra siūlę, kad kai kurios veiklos žmonėms būtų atveriamos tik dieną. Premjerės manymu, tai galėtų būti vienas iš tolesnių karantino scenarijų. „Jeigu tai būtų būdas susitarti, kad dieną turime daugiau pasirinkimų, ką ir kur veikti, bet vis dėlto vakare kontaktai, per kuriuos tas užsikrėtimas plinta, yra mažinami, tai manau, kad tai galėtų būti gana sąžiningas susitarimas. Kol kas tokių siūlymų neteiksime, bet tokia diskusija buvo“, – patvirtino I. Šimonytė. Ji taip pat kalbėjo apie kitų šalių praktiką, pavyzdžiui, eksperimentinius renginius, vertinant riziką ir testuojant dalyvius.
Apie judėjimo ribojimų likimą po Velykų: bus svarstoma, kad laisvai kirsti savivaldybių ribas galėtų ir pasiskiepiję.
I. Šimonytė pateikė variantą, kad judėjimas galėtų būti atlaisvinamas tiems žmonėms, kurie yra paskiepyti ar turi neigiamą koronaviruso testo atsakymą. „Tarkime, leisti judėti žmonėms, kurie turi vakcinacijos ar neigiamo testo rezultatą, jei tą bus įmanoma per tiek laiko techniškai įgyvendinti, kad policija galėtų tai patikrinti. Yra idėjų labai daug, visas bandome tikrinti, kai kurias – ir įgyvendinti“, – kalbėjo ji. Paklausta, ar tokie ribojimai, kokie yra judėjimui taikomi dabar, bus keičiami, I. Šimonytė tai patvirtino: „Jų netaikysime taip ilgai, taip, kaip netaikėme iki dabar. Iš esmės šis ribojimas yra labiau orientuotas į šventes.“
Per praėjusį savaitgalį policijos pareigūnai apgręžė beveik 1,4 tūkst. automobilių, už ribojimų nesilaikymą surašė 102 administracinių nusižengimų protokolus

Prabilo apie išmestas vakcinas
Į Lietuvą atgabenamų vakcinų nuo COVID-19 siuntų dydžiai nuo šios savaitės augs. O jei nepanaudotų vakcinų nuo COVID-19 išmetimas taps didelio masto problema, pasak I. Šimonytės, reikės keisti teisės aktus bei kviesti žmones skiepytis į „gyvą“ eilę. „Jeigu tai pasidarys didelio masto problema, žinoma, reikės teisės aktus keisti. Ne visi gyventojai, kurie užsiregistruoja skiepui nuo COVID-19, ateina pasiskiepyti. Tuomet vietoje jų pagal prioritetinę tvarką kviečiami kiti iš rezervinių sąrašų, bet pasitaiko atvejų, kai ir jie neateina – paruoštas vakcinas tenka išpilti.“
„Vakcinoms yra labai konkretūs reikalavimai, pavyzdžiui, „Pfizer“ ir „Moderna“, kai jos yra pagamintos, jos turi valandų skaičių, per kurį privalo būti išskiepytos. Po tų valandų skaičiaus atsakomybės už jų kokybę niekas negali prisiimti“, – pažymėjo I. Šimonytė. „Kiek aš žinau, kiek aš esu informuota, tikrai daug institucijų ieško žmonių, kurie galėtų atvykti ir pasiskiepyti, jeigu mato, kad tikrai likučiai yra, kažkas skiepija po darbo valandų, tikrai stengiasi sunaudoti. Jeigu matysim, kad problema darosi didelė, yra patirtis kitose šalyse, tame pačiame Izraely – dienos pabaigoje gyva eile skiepyti.“
Žiniasklaidos duomenimis, nuo skiepijimo pradžios Vilniuje iš 100 tūkst. gautų vakcinų išmesta 70 jų, Kaune iš 64 tūkst. – 32, Klaipėdoje kas vakarą išmetamos po vieną ar dvi dozes, Alytaus poliklinika iš viso išmetė 7 nepanaudotas COVID-19 vakcinos dozes. Prioritetas – mažinti mirtingumą nuo COVID-19. I. Šimonytė sutiko, kad bendra visos populiacijos imunizacija nuo COVID-19 svarbu, tačiau, pasak jos, svarbiausia vyresnio amžiaus ir sergančių lėtinėmis ligomis vakcinacija. Tai, anot jos, turės įtakos mažesniam mirtingumui, sveikatos sistemos apkrovimui.
„Pagrindinis prioritetas yra skiepyti žmones, kurie yra rizikos grupėje. Yra apie 300 tūkst. žmonių, kurių amžius 65 m. ir daugiau, kurie yra rizikos grupėje, ir dar maždaug 300 tūkst. žmonių, kurie serga įvairiomis ligomis, dėl kurių jų sveikatai rizikos yra didesnės negu kitiems. Visas pagrindinis prioritetas dabar yra į šias grupes todėl, kad tai leidžia sumažinti rizikas sveikatos sistemai – ligoninėms, reanimacijoms“, – kalbėjo ministrė pirmininkė. „Pagrindinis prioritetas dabar – mažinti mirtingumą. Mirtingumą mažinti gali skiepijimas būtent tų grupių žmonių, kurios turi didžiausią riziką“, – pridūrė ji. Į Lietuvą atkeliaujančių COVID-19 vakcinų siuntų dydžiai dabar, anot premjerės, tik augs.

Planuojama vakcinų gausa
Per balandžio mėnesį Lietuva gaus tiek vakcinų, kiek gavo per pirmus tris mėnesius nuo paties vakcinų tiekimo pradžios. Pagrindinis iššūkis bus kaip įmanoma daugiau ir greičiau tų vakcinų sunaudoti, ypač tose savivaldybėse, kur padėtis yra blogesnė. Nepatogu, kad vakcinos atkeliauja prieš Velykas. Didesnes siuntas, anot premjerės, gausime jau šią savaitę. Pirmadienį jau yra atgabenta apie 45 tūkst. „Pfizer“ [vakcinų], antradienį apie dvidešimt kelis tūkstančius – „Modernos“. Dalis jų bus naudojama revakcinacijai, nes jau daug kam yra atėjusi antros dozės data.
Savaitės antroje pusėje Lietuvą turėtų pasiekti šešiasdešimt kelių tūkstančių [dozių] „AstraZeneca“ siunta. Didesnės vakcinų siuntos į Lietuvą atkeliauja prieš šventes ir tai, pasak I. Šimonytės, kelia nepatogumų. „Nepatogu, kad prieš Velykas, išeiginės dienos, aišku, tas šiek tiek komplikuoja procesą“, – pripažino ji. Premjerė abejojo, kad skiepijimas nuo COVID-19 vyks pirmąją Velykų dieną – sekmadienį. „Iki kažkokios ribos tą bus galima šventinėmis dienomis daryti, pavyzdžiui, šeštadienį. Bet jau sekmadienio realistiškumu aš tikrai šiek tiek abejočiau“, – sakė I. Šimonytė. Svarbu, kad skiepijimas savaitgaliais vyktų po Velykų.

„Dzūkų žinių“ informacija

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: