Nuobodus ir ramus Lazdijų politinis gyvenimas gali įgyti naujų spalvų ir sukelti tam tikrą intrigą. Tokią galimybę suteikia iki ausų prisidirbęs vicemeras Audrius Klėjus, suradęs savyje jėgų parašyti atsistatydinimo prašymą. Kokie pokyčiai galėtų įvykti rajono taryboje artimiausiame tarybos posėdyje? Dabar prognozuoti tai, kas būtų, jei būtų, labai nedėkingas užsiėmimas, tačiau pabandykime padėlioti politinį Lazdijų puzzle, suprojektuoti galimus politinių statinių variantus.
Pirmasis variantas, kuris labiausiai tikėtinas, būtų toks: pasitraukus iš vicemero pareigų A. Klėjui, nesikeistų valdančiosios koalicijos sudėtis, o į mero pavaduotojo kėdę būtų pasodintas koalicijos partneris konservatorius. Pagal kompetencijas ir įtaką partijoje ši vieta galėtų atitekti poniai Juodzevičienei. Tokiu atveju nesikeistų komitetų pirmininkai, komisijų vadovai, viskas toliau tekėtų įprasta vaga, liekant ramiems, kad šis žmogus kvailysčių neiškrės. Kas galėtų paneigti, jog šiuo atveju išliktų A. Klėjaus įtaka, nes potencialiai vicemerei jis nešykštėtų patarimų.
Antrasis variantas – labiau dramatiškas ir radikalus. Jei, atsistatydinus A. Klėjui, paskui jį iš valdančiųjų kuopelės išeitų ir visi tarybos konservatoriai, tuomet situacijų būtų labai įdomi. „Valstiečiai“ su socdemais ir liberalais bei vienu neegzistuojančios partijos atstovu nesudarytų daugumos, klausimų priėmimas taptų labai komplikuotas. Tokiu atveju jie bandytų į valdančiuosius kviesti visuomeninį judėjimą „Pirmyn“, turintį taryboje daugiausia vietų. Bet tada tektų šiems atiduoti vicemero postą ir visas konservatorių turėtas komiteto pirmininkų pozicijas. Į vicemerus, ko gero, būtų siūloma Artūro Margelio kandidatūra. Judėjimo atstovai, žinoma, norėtų ir komiteto pirmininkų pozicijų.
Dviejų buvusių pretendentų į merus darbas vienoje komandoje galėtų būti naudingas ir praktiniu, ir moraliniu bei psichologiniu aspektais. Kaip sako rytiečių išmintis, geriausia yra savo buvusį priešą padaryti draugu.
Galimas ir trečias įvykių scenarijus. Atleidus A. Klėjų iš pareigų, paskui jį iš valdančiųjų išeina konservatoriai, o „Pirmyn“ neateina į valdančiąją daugumą. Tada valdantieji lieka be kontrolinio balsų skaičiaus. Sprendimai imtų strigti, opozicijos, kurios būtų dvi, diktuotų savo sąlygas ir variantus. Į vicemero postą tokiu atveju galėtų būti siūlomas labai patyręs liberalas ponas Mikelionis arba tarybos naujokė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Bet tai labai liūdnas ir neperspektyvus scenarijus, jam pasirašyti būtų tikra politinė savižudybė.
Žinoma, gali būti dar vienas variantas, kurį galėtume pavadinti politine ir moraline ubagyste ir demoralizacija. Jei staiga kai kurie tarybos nariai nuspręstų, jog A. Klėjus yra krikštolinio skaidrumo politikas, todėl neverta jo atleisti, nes jis ir toliau savo žygdarbiais „garsins“ Lazdijus, o taip įsitikinusių būtų bent 13 galvų, tai viskas liktų savo vietose. Kitaip sakant, bala ir liūnas be jokių prošvaisčių.
Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime labai greitai. Kaip sakė didysis kombinatorius Ostapas Benderis: „Ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji“.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /