Veisiejuose jau ne pirmus metus vykstančios Lietuvos triatlono taurės etapo varžybos sutraukia į šį mūsų rajono miestelį geriausias šios sporto šakos pajėgas, o iškiliausiems šio sporto atstovams Veisiejų etapas tampa puikia starto aikštele tarptautinėms varžyboms. Kadangi Veisiejai žino, kaip tinkamai pasirengti triatlono varžyboms, tai visai tikėtina, jog ateityje ir Veisiejuose bus auginama triatlono meistrų pamaina.
Praėjusį savaitgalį Veisiejuose vyko Lietuvos triatlono taurės etapo varžybos, kuriose dalyvavo geriausieji Lietuvos triatlono sportininkai. 2019 ir 2020 metų Lietuvos moterų triatlono čempionė Inga Paplauskė, pernai Veisiejuose laimėjusi antrąją vietą, šiemet ir vėl dalyvavo varžybose, kuriose tapo nugalėtoja.
Apie varžybas Veisiejuose, pasirengimą Europos čempionatui, triatlono perspektyvas Lietuvoje kalbamės su varžybų nugalėtoja I. Paplauske.
– Ar esate patenkinta šia pergale?
– Rezultatą vertinu labai gerai. Tai mano asmeninis rekordas, kartu ir 10 km bėgimo rekordas – ne tik triatlono trasoje, bet apskritai. Su treneriu varžyboms Veisiejuose nekėlėme jokių tikslų, nes šiuo metu vyksta pasiruošimas Europos čempionatui, kuris vyks rugsėjo gale, tad Veisiejų startas buvo kontrolinis. Net ir startuoti labai nesinorėjo, bet gal tai ir lėmė, kad be įtampos galvoje pavyko gerai pasirodyti. Nesitikėjau laimėti, bet sportinė forma dabar yra gera, tai ir laimėjau. Veisiejuose varžytis yra simboliška, vertinu tęstinumą, jog jau šeštą kartą čia vyksta LTT etapas.
– Kas sunkiausia buvo šiose varžybose?
– Sunkiausia buvo dviračio rungtis, nes reikėjo „neužmigti“ ir visaip skatinti save minti pedalus. Dviratis – vis dar daug iššūkių man kelianti rungtis. Bet turiu savo mantrą – kiekvienoje rungtyje dėkoju žmonėms, prisidėjusiems prie to, kad aš mėgaujuosi sportu ir galiu dalyvauti, tad patinka visos rungtys.
– Kokie Jums buvo šie metai – praėję po 2020 m. starto Veisiejuose?
– Daug treniravausi, karantinas man netrukdė, nes dirbau viena. Mano dėmesys šiais metais buvo nukreiptas ne į Lietuvos triatlono varžybas, bet pasirengimui startams užsienyje. Šiemet viskas sėkmingai susiklostė. Ruošiamės Europos čempionatui, kuris vyks rugsėjo gale, tai visos varžybos Lietuvoje – kaip stiprios treniruotės. Kreipiu save į tarptautinį lygmenį, noriu rinkti tarptautinius reitingo taškus. Kadangi Lietuvoje nėra elite startuojančių moterų, tai, kol neatsirado stipresnių sportininkių, bandau kopti į viršų.
– Pernai, kai kalbėjome apie varžybas Veisiejuose, Jūs kritiškai vertinote Veisiejų infrastuktūrą – apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų deficitą. Ar šiemet Veisiejuose kas nors pasikeitė?
– Šiemet į viską pažiūrėjau paprasčiau ir tų problemų nesureikšminau, dėl to nesukau galvos – už 20 kilometrų yra Druskininkai, tai ten galima rasti viską, ko reikia.
– Kokios triatlono perspektyvos Lietuvoje?
– Dabar dar labai ankstyva stadija, viskas ant pačio piko. Yra veikiančių klubų, kuriasi nauji. Mes patys su Lietuvos triatlono federacija ieškome trenerių, kurie mažesniuose Lietuvos miesteliuose burtų vaikų bendruomenes, juos treniruotų, bandydami pasiimti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei savivaldybių finansavimą ir darbo vietas.
– Tai gal ir Veisiejai galėtų tapti triatlono miestu?
– Taip, galėtų, reikia trenerio, kuris surinktų gabių vaikų ir juos treniruotų. Mes tikrai padėtume, organizuotume treneriams mokymus. Tokiu treneriu galėtų būti aktyvus fizinio lavinimo mokytojas ar plaukimo treneris, nes plaukimas viena iš svarbiausių triatlono rungčių.
– Kokia Jūsų kaip sportininkės svajonė?
– Nesakysiu, nes garsiai įvardinta svajonė gali neišsipildyti.
„Dzūkų žinių“ informacija