Rita Krušinskaitė
„Norint kam nors išgelbėti gyvybę, mums tiesiog reikia pradėti veikti“, – savo socialinių tinklų paskyroje po sėkmingos briedžio išgelbėjimo operacijos parašė visame pasaulyje žinomas bonsai meistras, Lietuvos bonsai asociacijos prezidentas Kęstutis Ptakauskas.
Graži ir jautri istorija, kuria pasidalino bonsai meistras, dar kartą patvirtina seną tiesą, kad žmonių ir gyvūnų draugystė, ištikus bėdai, kartais tampa vienintele galimybe išgelbėti gyvybę.
Sakoma, jog atsitiktinumų nebūna, o pati lemtis mus tarsi už rankos nuveda į reikiamą vietą, reikiamu laiku. K. Ptakauskas viešėdamas Ričardo Anusausko ir Rūtos Žemaitienės sodyboje Dargužuose, su šeimininkais važinėjosi po apylinkes grožėdamiesi rudenėjančia gamta ir gaudė gražius kadrus, kai netikėtai, važiuojant laukais, į jų akiratį pakliuvo melioracijos griovio dumble įklimpęs išsekęs briedis.
Anot K. Ptakausko, vandenyje stovintis briedis visas drebėjo, akys buvo pasruvusios krauju. Reikėjo žūtbūt ištiesti jam pagalbos ranką.
„Nedelsdami ėmėmės gelbėjimo operacijos. Ričardas paskambino pagalbos tarnybai 112, medžiotojų draugijai ir pradėjome laukti pagalbos“, – rašė K. Ptakauskas.
„Ko gero, pats Dangus mus kartais nusiunčia ten, kur reikia pagalbos… Senokai tiek ašarų nebuvo, bet raminau briedžiūną (kartu ir save), kad būtinai bus išgelbėtas. Iškvietus pagalbą, suvažiavo įvairių profesijų atstovai. Medžiotojai svarstė, kad neliko nieko kito, kaip tik nušauti (idant nesikankintų), girininkai abejojo, o ugniagesiai nedelsdami puolė su virvėmis tempti vargšą iš griovio. Rizikingai, nes beištempiant vargšelis praradęs pusiausvyrą šoko tiesiog ant Gelbėtojų, gerai, kad viskas laimingai baigėsi. Nufilmavau įvykį nuo pirmos akimirkos, kai jį pamačiau griovyje (maniau, kad karštą dieną maudosi, gaivinasi), iki pabaigos, to širdį veriančio žvilgsnio atsisveikinant ir nubėgant link besileidžiančios saulės… Pasakojimas tikrai vertas įamžinti filme, ties kurio užbaigimu šiuo metu dirbame (Keturi metų laikai 2). Pagarba Vyrams. Negalėjau užmigti beveik visą naktį, tiek emocijų – viltis, baimė, džiaugsmas, dėkingumas… Jau niekada neužmiršiu, kaip išlaisvintam Gražuoliui nubėgant šaukiau: bėk, būk atsargus, gyvenk! O jis, užuot bėgęs, sustojo, atsisuko ir žiūri, lyg norėtų ką pasakyti… Ko gero, dėkojo už išgelbėtą gyvybę“, – įspūdžiais savo feisbuko paskyroje dalinosi R. Žemaitienė.
K. Ptakauskas pasakojo, kad visa gelbėjimo operacija nuo to momento, kai pamatė vandens griovyje stovintį briedį, iki jo nubėgimo į mišką užtruko beveik tris valandas. Penkiems vyrams su virve pavyko nelaimėlį ištraukti iš dumblo ir ištempti į krantą. Tikriausiai durpingame griovyje briedis buvo įklimpęs seniai, todėl buvo išsekęs ir neturėjo jėgų išsigelbėti pats. Manoma, kad į bėdą pakliuvęs briedis galėjo būti 2–3 metų amžiaus. Gamtos mylėtojas prisiminė, jog nors dažnai būna gamtoje, gelbėti gyvūnus yra tekę tik prieš gerą dešimtmetį. Jo dėka pražūties yra išvengę šuo ir stirna.
Anot bonsai meistro, nors aplink melioracijos griovį driekiasi laukai, juose dirbo traktorius, įklimpusio žvėries iš tolo pastebėti buvo beveik neįmanoma. „Gyvūnai mus įkvepia, jie yra gamtos jėga. Kaip ir žmonėms, gyvūnams reikia draugų – šiandien mūsų išgelbėtas gyvūnas įgijo daug draugų. Išgelbėtas briedis, bėgdamas į mišką, daug kartų atsisuko ir dėkojo mums. Išgyventi jausmai spaudė ašarą“, – apie sėkmingai pasibaigusią jaudinančią gelbėjimo istoriją rašė K. Ptakauskas.