Dineta Babarskienė
Laisvės kovų muziejuje buvo eksponuojama įspūdinga Aldonos Mikalonienės sukurtų vėliavų paroda.
Paroda, kurios pati autorė nematė
Jūratė Paciukonienė, vyr. muziejininkė, patikino, kad muziejaus lankytojai domėjosi šia paroda, o ir jos, šio muziejaus darbuotojos, stengėsi kiek įmanydamos plačiau papasakoti apie mūsų krašte gerai žinomą Lietuvos patriotę, poetę, parodos autorę Aldoną Mikalonienę. Tiesa, pati Aldona prisipažino, kad šios parodos nematė, mat susilaužė koją ir dabar gydosi Šiaulių ligoninėje. „Ši paroda buvo atidaryta paminint rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelio dieną. Muziejuje buvo organizuotas renginys šia proga, surengta paroda. Iš vakaro susitarėme su ponia Aldona, jog ji dalyvaus renginyje, skaitys savo kūrybą, tačiau viskas pasisuko nenumatyta linkme“, – papasakoja muziejininkė.
Senjorė Baltijos kelio metines pamini savaip: išsiuvinėja vėliavą
Žinoma vėliavų siuvinėtoja lazdijietė Aldona Mikalonienė Baltijos kelią pamini savaip: išsiuvinėja vėliavą. Ruošiasi iš anksto. Ji yra išsiuvinėjusi vėliavas Baltijos kelio jubiliejams paminėti: 10-mečio, 20-mečio, 25-mečio, 30-mečio progomis, dargi vis užsakanti ir gairelių. Baltijos kelio 25-mečiui ji buvo išsiuvinėjusi vėliavą ant šilko, o 30-mečio proga – ant lino. Šios vėliavos – tai ne tik eksponatai muziejuje, ponia Aldona su bendraminčiais dalyvauja renginiuose, skirtuose Baltijos keliui paminėti, vežasi ir savo siuvinėtas vėliavas.
Sukurti pirmąją vėliavą inspiravo Sausio 13-osios įvykiai
A. Mikalonienė visada buvo įvykių sūkuryje: 1991-ųjų sausio 12 dieną, Vilniuje prasidėjus sovietų kariuomenės puolimui prieš Parlamentą, Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, ji su savo vyru, nepabijojusi nieko, nutarė važiuoti į Vilnių. Sausio 14 dieną jos mamos gimtadienis, mama tuo metu gyveno Širvintose, pas anūkę – Aldonos dukrą, tad Aldona nupirko gėlių jai pasveikinti, tačiau taip ir nenuvežė mamai tų gėlių, įkišo jas prie Televizijos bokšto į tvorelę. „Gerai atsimenu. Baisus vaizdas tuomet Vilniuje buvo. Išlaužyta, sudarkyta, suniokota“, – prisimena ji. Pernakvoję pas dukrą, Aldonos vyras su širvintiškiais išvyko į Vilnių ginti Aukščiausiosios Tarybos, o Aldona patraukė namo, į Lazdijus. Tada jai ir kilo idėja pasiūti ir išsiuvinėti vėliavą. „Man kilo mintis išsiuvinėti vėliavą ir su ja grįžti į Vilnių. Norėjau būti su visais. Tad per naktį dirbau, siuvinėjau. Ant balto nailoninio audeklo juodomis raidėmis išsiuvinėjau frazę: „Lietuva – tu man viena“. Vyro teleskopinę meškerę panaudojau kaip vėliavos kotą ir išvažiavau į Vilnių. Ten jau sutikau savo vyrą, kitus pažįstamus, taip ir vaikščiojome iškėlę tą mano siuvinėtą vėliavą“, – prisiminimais dalijasi ji.
Tačiau, deja, tos pirmosios vėliavos likimo ji nežino ir šiandien, mat pakabino ją tuomet ant šalia Aukščiausiosios Tarybos pastatą juosiančių barikadų. Ten ir paliko. „Lankiausi muziejuje, kur saugomi tų dienų daiktai, bet savo vėliavos ten nepamačiau. Tikiu, kad ji atsidūrusi saugiose rankose, kažkas galbūt ją priglaudė“, – viliasi ponia Aldona.
Tad ta, pati pirmoji, jos išsiuvinėta vėliava taip ir liko ponios Aldonos atmintyje ir akyse: ant barikadų Sausio 13-osios įvykių sūkuryje. Tiesa, paskui ji išsiuvinėjo kitą tokią pat. „Tik vietoj juodos spalvos siūlų siuvinėjau raudonos spalvos, bet frazė ta pati: „Lietuva – tu man viena!“, – sako A. Mikalonienė patvirtindama, kad ši vėliava saugoma Lazdijų krašto muziejaus fonduose.
„Keliaujančios“ vėliavos
Lazdijų krašto žmonės puikiai žino ponią Aldoną. 2018 m. už reikšmingus nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei A. Mikalonienei įteikta Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio padėka ir „Laisvės angelo“ statulėlė. Daugelis šią moterį pažįsta, o jei nepažįsta, tai tikrai yra matę įvairiuose renginiuose: šventėse, minėjimuose, pilietiškumo akcijose. Daugeliu progų, susijusių su Lietuvai svarbiais įvykiais, ji vis išsiuvinėja vėliavą: iš pradžių sudalyvauja renginyje, parodo savo darbą, o paskui padovanoja Lazdijų krašto muziejui. Nemažai vėliavų ji yra padovanojusi LR Seimui, profesoriui Vytautui Landsbergiui, prezidentei Daliai Grybauskaitei, Nacionalinei ekspedicijai, klasės draugams. Tačiau jei kokią padovanoja, tuoj išsiuvinėja antrą tokią pačią, kad padovanotų Lazdijų krašto muziejui.
Kiekviena vėliava turi savo istoriją, tik žvilgtelėjusi į vieną ar kitą vėliavą, ponia Aldona gali papasakoti, kaip ji „gimė“, kaip sekėsi siuvinėti, kiek laiko tai truko. Tiesa, kiek jų kruopščioji siuvinėtoja yra išsiuvinėjusi, nė pati nežino, tačiau visi svarbūs įvykiai – Sąjūdis, Baltijos kelias, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Sausio 13-oji, Liepos 6-oji – įamžinti jos vėliavose. „Aš jų neskaičiuoju, siuvinėju iš meilės savo Tėvynei Lietuvai. Kam jas skaičiuoti? Juk darau tai ne pelno siekdama, o todėl, kad man patinka, iš meilės Lietuvai“, – prisipažįsta Lietuvos patriotė. Lazdijų krašte dideli ar maži, paklausti apie vėliavų siuvinėtoją, pamini būtent Aldonos Mikalonienės pavardę. Vėliavos – jos vizitinė kortelė.
2017 metais išsiuvinėta vėliava, skirta atkurtos Lietuvos 100-mečiui, keliavo per visą Lazdijų kraštą, ant jos pasirašė daugiau negu 1500 žmonių. 2018 m. vasario 16 d vėliava sugrįžo į Lazdijus ir buvo padovanota Lazdijų krašto muziejui.
O jos išsiuvinėta vėliava su Vyčiu stebina visus. „Į šią vėliavą visi atkreipė dėmesį, kas lankėsi parodoje. Lankytojai sakė, kad tai pati gražiausia vėliava“, – pastebi Jūratė Paciukonienė, vyr. muziejininkė. Tiesa, reikia paminėti, kad nors vėliavų senjora išsiuvinėjo tikrai daug, tačiau jos namuose tėra viena vienintelė vėliava. „Nors mano namai labiau primena muziejų nei namus, tačiau namuose turiu tik vieną vienintelę vėliavą, kurią esu išsisiuvinėjusi ir laikau pasidėjusi. Ji mane palydės Amžinybėn. „Ačiū už gyvenimą“, – toks užrašas ant mano pačios išsiuvinėtos vėliavos palydės mane Amžinybėn“, – prisipažįsta moteris.
Tačiau mes ponios Aldonos jau pasiilgome, laukiame sugrįžtant namo. Linkime kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į Lazdijus. Tiesa, ir pati ponia Aldona optimizmo nepraranda. „Štai koks mano gyvenimas: su jumis telefonu kalbu, o masažuotojas mane masažuoja“, – optimistiškai nusiteikusi kalba ji.