DŽ redakcijos nuomonė
Jau ne vienerius metus mūsų Seimas yra tapęs pajuokos ir žmonių nemeilės objektu. Tiesa, yra parlamentarų, kurie nuoširdžiai stengiasi tarnauti savo rinkėjams, nesavanaudiškai rūpinasi apygardų problemomis. Mūsų kraštui nelabai pasisekė su tuo, už kurį balsavome per Seimo rinkimus.
Pirmiausia, jis, nepasitaręs su rinkėjais, iš „valstiečių“ perbėgo pas skvernelininkus, nors mūsų krašto žmonės balsavo už „valstietį“. Bet tai dar būtų pusė bėdos, politiniu turizmu serga dešimtys parlamentarų. Bėda ta, kad, perbėgęs pas Skvernelį, mūsų išrinktasis visai pamiršo, kas jį išrinko ir ko iš jo tikisi.
Praėjusią savaitę vyko ateinančių metų Lietuvos biudžeto svarstymas ir tvirtinimas. Ta proga Seime vykusiame posėdyje, pristatant biudžeto projektą, buvo pagarsinti visi Seimo narių pateikti siūlymai-prašymai, kam jie dar prašytų skirti pinigų. Tai tradicinis ritualas, kai politikai, daugiausia vienmandatininkai, pateikia prašymus surasti biudžete pinigų savo apygardų projektams.
Praėjusioje kadencijoje mūsų išrinktasis Zenonas Streikus bandė prašyti pinigų įvairiems Druskininkų ir Lazdijų projektams, o šiemet jis jokių pageidavimų savo rinkėjų labui nepareiškė.
Juodoji mūsų krašto metraštininkė Vilma pranešė: „Ir, varge tu mano, vargeli, – Zenonas Streikus NEI CENTUKO nepaprašė, nei Lazdijams, nei Druskininkams.
Užtat su kitais Seimo nariais rūpinosi MILIJONO eurų finansavimu Preilos krantinei. Kaip sakoma, kad visi tie turčiai turėtų kur patogiai savo jachtas prisišvartuoti krantinės uoste”.
Kodėl mūsų išrinktasis nepasivargino paprašyti pinigėlių savo bendrapartietės Ausmos svarbiausiam projektui – Lazdijų sporto centrui? Kodėl tikras druskininkietis nepasivargino prašyti pinigų, nors žinojo, kaip gyvybiškai jų trūksta ypač svarbiam Druskininkų projektui – Kultūros ir kongresų rūmams?
O juk jo bendrapartiečiai S. Skvernelis su K. Mažeika nepasikuklino Marijampolės daugiafunkcinei sporto arenai paprašyti net 12 milijonų. Logiška, K. Mažeika ryžtingai žvalgosi į Marijampolės mero postą. O Zenonas niekur neskuba, ramiai snaudžia „ant laktų”.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dauguma parlamentarų piniginių pageidavimų nebuvo išpildyti, tačiau, kaip sakoma, jog, jei nori laimėti loterijoje, reikia bent bilietą nusipirkti.
Zenonas bilieto nepirko. Jis mėgsta patogiai dalyvauti renginiuose ir įteikti labai kuklias, dažnai visiems seimūnams kanceliarijos urmu nupirktas dovanas.
Zenonas mėgsta dalyvauti renginiuose, dovanoti kinietiškus laikrodžius, į Seimo maišelį sugrūstas lietuviškas trispalves. Taip pat mėgsta pasisakyti renginiuose, dalindamasis tuo, ką tikrai moka – anekdotais, šmaikščiomis istorijomis.
Zenonas mėgsta savo socialiniuose tinkluose dalintis nuotraukomis iš įvairių renginių, nepamiršdamas panaudoti frazių „atidarėme, atidengėme”, nors realiai prie tų dalykų nebuvo nė piršto pridėjęs.
Jį gerai pažįstantys žmonės vadina jį vienu rusišku žodžiu, kuriuo apibūdinami žmonės, kurie viską nori gauti dykai, kitų sąskaita.
Kas atsitiko? Kodėl Zenonas šioje kadencijoje taip pasikeitė, kodėl sutingo, ko jis tikisi?
Gal jau pavargo, gal karjeros pabaigoje mėgaujasi darbu be jokios atsakomybės, gardžiomis vaišėmis, už kurias nereikia mokėti, dėmesiu, kuris pelnytas ne nuveiktais darbais, bet parlamentaro statusu?
Gaila, kad parlamentarai niekaip nepriima įstatymo dėl Seimo nario atšaukimo iš pareigų, nepasibaigus kadencijai. Tačiau skuba priimti įstatymą dėl savo atlyginimų padidinimo.
Gal tada, kai Zenonas ir kiti parlamentarai gaus didesnį atlyginimą, jie nuoširdžiau tarnaus savo rinkėjams?
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /