Dineta Babarskienė
„Mes iš tų, kurie labai daug bendraujame. Mums Kalėdos – tai bendravimas“, – prisipažįsta Vilma Dobilienė iš Kučiūnų kaimo. Kalėdas jie švenčia paprastai, bet neprastai: valgių tiek, kiek reikia, dovanos – tik reikalingos, o ir namai, kiemas šventiškai išpuošti savo rankomis pagamintomis dekoracijomis. Svarbiausia jiems, kad Kūčių vakarą kalėdaičiais dalinsis keturios Dobilų kartos.
Iš gamtinių medžiagų savo rankomis pagamintos dekoracijos — mielesnės
Vilma kaip tik dabar puošia savo namus, kiemą Kalėdoms. Pernai jų kiemas buvo išrinktas gražiausiu Kučiūnų seniūnijoje organizuotame kalėdiniame konkurse. „Kai įvertina, pagiria, pakyla ūpas dar labiau stengtis“, – prisipažįsta Vilma.
Gaminti kalėdines dekoracijas šiemet turi daugiau laiko. „Esu vaiko priežiūros atostogose: prižiūriu anūką“, – pajuokauja ji.
„Daugiausia mano dekoracijos ir papuošimai iš gamtos: šakos, kankorėžiai, riešutai. Stengiuosi medžiagų savo puošybai parsinešti iš miško. Gaminu pati, man mielesnės savo rankomis kurtos dekoracijos“, – patikina namų šeimininkė.
Kasmet susigalvoja kažką naujo. „Vainikams karkasą iš lazdynų šakų gaminau ir eglutę kitokią šiemet pasidariau. Iš lazdyno šakų. Tokią ir puošiau“, – sako ji. Dekoracijas pati gamina ne tik kiemo puošybai, bet ir namuose. „Neseniai dalyvavau edukacijoje: mokė gaminti žaisliukus iš šiaudų. Labai patiko. Jau dabar galvoju, kur gauti šiaudų“, – prisipažįsta ji. Vilma pora metų vadovavo Kučiūnų kaimo bendruomenei, prisimena, puošdavo pačių gamintais žaisliukais ir bažnyčios eglę. Gabumų moteriai netrūksta: pagal specialybę ji – siuvėja, moka siūti, megzti, kadaise vaikams drabužius megzdavo. „Dabar anūkėliui kojinytes numezgiau“, – pasisako laiminga močiutė.
Po švenčių išmesti krūvos dekoracijų Vilmai nereikia: vienos, pirktinės, tarnauja daugybę metų, kitos sudeginamos. „Nupinti vainikai terasoje kone iki pavasario stovi, o paskui sudeginu. Žaisliukai, kurie nupirkti prekybos centruose, naudojami ne vienerius metus, tad saugiai sudedami į jų vietą, jais puošiu ir kitais metais“, – pasakoja ji.
O ir elektrą šiemet pataupys. „Kieme dar ne visos dekoracijos sukabintos, tad žiebsime girliandas prieš pat šventes, o namuose jau pasidžiaugiame, norisi jaukių švenčių“, – prisipažįsta pašnekovė.
Jei mėtysi maistą, Dievulis nubaus, neturėsi visai
„Jei mėtysime maistą, Dievulis nubaus, neturėsime visai“, – tokį pasakymą prisimena Vilma, juo vadovaujasi savo gyvenime, to mokė ir vaikus.
„Mes maisto nemėtome visai, stengiamės suvalgyti viską. Net šuneliui nelieka, jam perkame specialų maistą“, – sako ji. Pasakoja, kad to išmokė pats gyvenimas: gyveno tokiais laikais, kai nelabai ko buvo, valgė tai, ką patys užsiaugindavo. „Ir dabar, aišku, užsiauginu, o ypač kai gimė anūkėlis, tai stengiamės, kad viskas būtų kuo natūraliau, be trąšų, ekologiška. Šiemet prisiauginau tiek, kad ir sau prisidariau visko, ir pardaviau, ir atidaviau, ir dovanojau“, – sako daržininkė. Taip ir gyvena jų šeima: daržoves užsiaugina patys, kiaulę nusiperka, mėsos gaminių prisiruošia. „Mes visko turime savo, pirkti mažai ką reikia. Ir dabar dar daug turiu. Stengiamės sunaudoti, ką pasigaminame patys“, – teigia ji. Prisipažįsta, arti vieni kitų gyvena, jei ką valgyti skaniau pasigamina, tai vieni pas kitus ir papietauti nueina.
Likusį po švenčių maistą išsidalina: apsikeičia
Šeima Kūčių vakarienę valgo pas vyro tėvus ten pat, Kučiūnuose, tik kitoje gatvėje. Prie Kūčių stalo sės keturios Dobilų giminės kartos: jiems svarbus visos šeimos susibūrimas. „Susirenka apie 20 žmonių. Tris sūnus užaugino Onutė ir Antanas, tad mūsų daug. Iš Švedijos Kūčioms mano sūnus grįš, daug kur yra dirbęs, bet žiemos šventėms visada sugrįžta. Šiemet Kūčios bus neeilinės, mat pirmas savo Kūčias valgys Onutės proanūkis, mano anūkėlis“, – džiaugiasi Vilma. Onutė ir Antanas Dobilai garbaus amžiaus sulaukę, gegužę švęs savo santuokos 50-metį. „Gegužės pirmą dieną bus ir gimtadienis anytos, ir santuokos 50-metis“, – prasitaria Vilma. Tačiau šeimininkės vairo iš rankų „be 5 minučių“ septyniasdešimtmetė nepaleidžia: maistą Kūčioms ruošia pati. „Jiedu abu namie, abu ir ruošia Kūčias. Net kūčiukus pati kepa. Ruošiasi iš anksto. Ji buvusi šeimininkė nuo senų laikų, anksčiau po vestuves eidavo, maistą gamindavo. Jau ką sugeba, tai sugeba“, – patvirtina marti Vilma. Ir gamina viską senoviškai, laikosi visų tradicijų. „Pasninko visa šeima laikomės“, – patvirtina pašnekovė. Ir gamina senoji Dobilienė taupiai ir saikingai. „Didelė šeima susirenkame, tad maisto reikia nemažai. Aišku, kiekviena šeima, kažką įdomesnio pasigaminusi, atsinešame. Šiemet mano dukra iš imbierinės tešlos keps kalėdines eglutes“, – pasakoja pašnekovė. Prisipažįsta, kad ir Kalėdoms vėl prie stalo pas senuosius Dobilus sėda. „Tad žinokite, ką jau pasigaminame, suvalgome. Aišku, nebūna taip, kad nutaikytume šaukštas šaukštan. Kiek lieka maisto, mes tarpusavyje išsidaliname. Vienam tas patiko, kitas kažką kitą mėgsta. Apsikeičiame. Taip pas mus įprasta“, – prisipažįsta moteris.
Dovanos irgi apgalvotos: neperka nereikalingų dalykų. „Neperkame menkniekių, kurių nereikia, kad paskui nesimėtytų. Žinome, ko nori, ko reikia, ką tikrai panaudos, ir viena šeima kitai šeimai dovanoja“, – sako Vilma.
Ir dabar, kai sklando kalbos, o ir patarimų netrūksta apie tvarias Kalėdas, Vilma Dobilienė sako, kad jie taip visada gyveno: kaime žmonės taip tiesiog gyvena.
Neišvengiamas klausimas po žiemos švenčių: kur dėti nupuoštas kalėdines eglutes?
Tačiau daugeliui neišvengiamai kils klausimas, kur dėti nupuoštas kalėdines eglutes. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad nei eglučių, nei jų didelių šakų negalima mesti į atliekų konteinerius. Tai yra žaliosios atliekos, kurias reikia vežti į kompostavimo aikšteles. Tik smulkias eglučių šakas galima mesti į maisto atliekų konteinerius.
Gyventojų patogumui iki sausio 15 dienos eglutės bus surenkamos visuose Alytaus regiono rūšiavimo centruose. Jų adresai ir darbo laikas www.aratc.lt/kontaktai-rusiavimo-centrai-2/.
Nuo išmetamų eglučių ir jų šakų būtina pašalinti visus papuošimus, išimti jas iš vazonų ar kitų talpų.
Kai kurios savivaldybės miestuose organizuoja eglučių surinkimą, nurodydamos jų surinkimo laiką ir vietas.
Visos į Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų parką pristatytos eglutės yra smulkinamos ir naudojamos komposto gamybai.
Jeigu po švenčių liks maisto atliekų, elkitės atsakingai
Lazdijų krašto gyventojai rūšiuoja ir maisto atliekas, iš kurių gaminama taip visiems reikalinga energija. Jas neša į maisto atliekų konteinerius.
Maisto atliekas, kaip ir visas kitas namuose susidarančias atliekas, reikia rinkti ir į joms skirtą konteinerį mesti su maišeliais. Tam labai tinka prekybos centruose įsigyti popieriniai maišeliai pirkiniams, galima naudoti ir įprastus plastikinius šiukšlių maišus. Prieš išmetant maisto atliekas į konteinerį maišelį reikia sandariai užrišti.
Maisto atliekos – tai ne tik maisto ir jo produktų likučiai, bet ir įvairios biologiškai suyrančios virtuvės atliekos: popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kavos, arbatos tirščiai, riebaluotas popierius, kambariniai augalai ir jų dalys.