Jau ketvirtis amžiaus prabėgo nuo to laiko, kai domiuosi Lazdijų rajono politiniu gyvenimu. Net jeigu netektų apie ją rašyti, manau, kad vis tiek teikčiau jai nemenką dėmesį. Tad dabartinis metas su priešrinkiminėmis kovomis ir debatais man itin įdomus. Politika dažnai sunkiai prognozuojamas dalykas, gal todėl ji tuo ir įdomi, bet kuo ilgiau ja domiesi, tuo labiau pajunti, kad ji turi tam tikrus dėsnius, pasikartojimus, o kas nors nauja politikoje tėra ne nauja, o pamiršta sena. Tad, mielieji, teliko nepilnas mėnuo ir visi patrauksime prie balsadėžių ir kažkam patikėsime teisę valdyti mūsų rajoną dar ketverių metų kadencijai.
Prieš ketverius metus Lazdijų rajono savivaldos rinkimus laimėjo „žalieji valstiečiai“, o merų rinkimus laimėjo jų atstovė A. Miškinienė. Atrodė, kad ši politinė jėga ir ponia Ausma atėjo visų gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpatauti Lazdijų rajone ne vieną kadenciją, o gerokai ilgiau. Iš pradžių „žalieji valstiečiai“ sudarė tuo metu, atrodė, labai tvirtą koaliciją dėl valdžios su rajono konservatoriais ir kitomis partijomis, laimėjusiomis nedaug mandatų, bet prisišliejusiomis prie nugalėtojų. Asmeniškai pats iš karto savo politinėse apžvalgose suabejojau tokios koalicijos tvirtumu ir ne kartą apie tai rašiau, nes „žalieji valstiečiai“ ir konservatoriai buvo labai jau skirtingų politinių pažiūrų. Ką gali bendro turėti centro kairė politinė jėga su dešiniaisiais konservatoriais? Pasirodė, kad nelabai ką. Be to, susidūrė dvi itin ambicingos asmenybės Lazdijų rajono politikoje – merė A. Miškinienė ir jos pavaduotojas A. Klėjus. Jeigu ponia Ausma būtų daugiau valdžios davusi gerb. Audriui, ši koalicija galėjo gyvuoti visą kadenciją. Bet Ausma su I. Šaparauskiene ir S. Dumbliauskiene visą valdžią sukoncentravo savo rankose ir ponas A. Klėjus liko karaliumi be karalystės. Iš pradžių maniau, kad ponas A. Klėjus pasielgė neteisingai pasitraukdamas iš savo posto, bet vėliau supratau, kad, ko gero, tai buvo visai neblogas politinis sprendimas, ypač žvelgiant į ateitį.
Iširus valdančiajai koalicijai tarp „žaliųjų valstiečių“ ir konservatorių tapo aišku, kad tik laiko klausimas, kada valdantieji „valstiečiai“ liks mažumoje. Pagaliau taip ir nutiko. Apskritai susidarė įspūdis, kad merė nori kuo daugiau valdžios sukoncentruoti savo rankose, o tai jau norint valdyti yra milžiniškas minusas, nes tokiu atveju su kuo nors sudarant koaliciją, pastarąją išlaikyti itin sunku. Juk koalicijoje labai svarbu pasidalinti valdžią, kad niekas neliktų nuskriaustas.
Labai panašu, kad po šių metų savivaldos rinkimų Lazdijuose nelabai kas norės eiti į koaliciją su ponios Ausmos partija, nes per buvusią kadenciją jie pasirodė kaip labai jau nepatikimi koalicijos partneriai. Greičiausiai valdančiąją koaliciją
sudarys A. Margelio vadovaujama „Krikščionių sąjunga“ A. Klėjaus vadovaujami Lazdijų konservatoriai ir kitos Lazdijų politinės jėgos, kurios ateinančią kadenciją stengsis kurti geresnį gerbuvį Lazdijų kraštui. Juk neseniai vykusiame Lazdijų konservatorių susitikime su gyventojais Veisiejuose, kuriame dalyvavo ir ministrė M. Navickienė, politikos apžvalgininko R. Sadausko-Kvietkevičiaus tiesiai šviesiai paklaustas, ar eitų į koaliciją su A. Margeliu, ponas A. Klėjus atsakė V. Čerčilio citata: „Dėl Britanijos eičiau į sandėrį ir su pačiu velniu.“