Danguolė Alksninienė: Metelių kapelos sėkmė – muzika, gimstanti iš širdies

Aktyvi, energinga garsios Metelių kapelos „Metelys“ vadovė Danguolė Alksninienė sako, kad pirmiausia esanti dėkinga Dievui už suteiktą sveikatą ir jėgas dirbti. O geros emocijos moterį užlieja vos išgirdus muzikos garsus. Kad ir kokia pavargusi būtų, tuomet ji energijos įsikrauna trims dienoms į priekį. Pokalbis su Danguole apie kapelos veiklą, gyvenimą Meteliuose ir darbą stovykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Gyvena gimtinėje

Danguolės Kubiliūtės-Alksninienės visos šaknys Meteliuose. Čia gimė, augo, mokėsi pagrindinėje Metelių mokykloje. Su vyru Gražvydu gyventi grįžo į Metelius, pasistatė namą, užaugino dvi dukras.

D. Alksninienė baigė Vilniaus lengvosios pramonės technikumą, įgijo mezgimo technologės specialybę. „Mano mama Ona – auksarankė. Ji mokėjo megzti, siūti austi. Jos įkvėpta pasirinkau mezgėjos specialybę. Juk didžiąją dalį mezgimo subtilybių jau buvau perėmusi iš mamos“, – pasakojo Danguolė. Ji iš gausios 4 vaikų šeimos, tačiau mama, atėjusi į marčias, užaugino ir dar vieną mergaitę, kurią globojo serganti anyta. Tad Danguolė kartoja, jog jie augo penkiese, o netikrą seserį gražiai vadina „mūsų Onutė“.

Darbas fabrike ir sugrįžimas į Metelius

Baigusi lengvosios pramonės technikumą, D. Alksninienė dirbo fabrike Kaune. Tačiau dėl sveikatos teko pakeisti darbovietę. Įsidarbino laborante Žemės ūkio akademijoje. Danguolė šypsosi ir sako, kad su savo vyru Gražvydu susipažino pusseserės vestuvėse Meteliuose. Vyras iš gretimo Gervėnų kaimo. „Kuomet 1987 m. susituokėme, jis dirbo Druskininkuose ir kraustytis į didmiestį, Kauną, nenorėjo“, – prisimena pašnekovė. Abu nusprendė apsigyventi Danguolės tėviškėje. Vyras įsidarbino Metelių žuvininkystės ūkyje. Jauna šeima gavo sklypą, kuriame pasistatė namą. „Man grįžus į Metelius buvo sunku. Neturėjau darbo. Laukiausi pirmosios dukros. Jai gimus, dirbau atsitiktinius darbus. Vėliau pardavinėjome rūkytas žuvis. O Lietuvai atgavus laisvę, Marijampolėje baigiau katechetų kursus ir pradėjau dirbti tikybos mokytoja“, – kalbėjo pašnekovė. Ji Metelių mokykloje apie 10 metų mokė vaikus tikybos. Taip pat 17 metų dirbo kultūrinėje srityje – Lazdijų kultūros centro Metelių laisvalaikio salės renginių organizatore. „Kultūrinė veikla prasidėjo nuo darbo mokykloje su vaikais. Su jais stačiau spektaklius, vaidinimus. Ir man patiko. Tikriausiai šią gyslelę turėjau nuo gimimo. Dar pati besimokydama mokykloje padėjau organizuoti kultūrinius renginius. Bet dėl ankstyvos tėvo mirties norėjau greičiau atsistoti ant kojų, tad kultūra buvo kuriam laikui pamiršta“, – prisiminė Danguolė.

Darbas stovykloje JAV

Danguolė atvirauja: pradžia Meteliuose buvo sunki, kol šeima statėsi namą, reikėjo pinigų. Ji vasaromis važiuodavo dirbti į „Dainavos“ stovyklą, esančią tarp Čikagos ir Mičigano, Jungtinėse Amerikos Valstijose. D. Alksninienė pasakoja, kad vyro teta gyveno JAV. Ten su vyru svečiavosi 1990 m. ir užmezgė pažintį, kuri Danguolei atvėrė galimybę dirbti JAV. Kadangi už darbą vaikų stovykloje mokėjo nedaug, ji laisvu laiku dirbdavo papildomus darbus. JAV moteris buvo net 9 kartus. Pirmąjį išvykimą prisimena jautriai: „1990 metais kovo 8 d. išvažiavome, o kovo 11 d. Lietuva paskelbė Nepriklausomybę. Mums buvo šokas. Per JAV televiziją rodo, kas Lietuvoje darosi. Namuose palikta 9 mėnesių dukra. Nežinome, nei ką galvoti.“

Kitais metais kapela minės 30-metį

Danguolė vadovauja Metelių kapelai „Metelys“, kuri susikūrė 1994 m. „Dabar jau amžinybėje esantis klebonas Vytautas Prajara mane paskatino burti kolektyvą. Jis manimi tikėjo ir matė, kad moku suburti žmones, matė mano darbą su vaikais. Su jais žygius organizuodavome ir vakarones, popietes. Ir vyrą į šią veiklą įtraukiau. Tuo metu kultūroje dar nedirbau“, – prisiminė moteris.

Kapela 2005 m. tapo „Duokim garo“ nugalėtoja. Danguolė sako, kad laimėjimo įspūdžio niekada nepamirš. Ji jokiu instrumentu negroja, nors bandė prisijaukinti akordeoną. Tačiau moters ir jos senelio Antano Kubiliaus, kuris buvo smuikininkas, svajonę išpildė Danguolės dukra Simona. Ji baigė universitete smuiko ir menų mokslus. Puikiai groja šiuo Stradivarijaus išrastu instrumentu.

Kapelos veiklą finansavo klebonas V. Prajara ir verslininkas, kilęs iš Metelių kaimo, Bronius Kažukauskas, kuris nupirko autobusiuką. Kapela per 30 metų pasikeitė. „Visus tuos 30 metų muzikuoja Jonas Maskeliūnas, o kiti nariai keitėsi. Dabar 12 narių. Nors visada buvo 13. Išėjus į amžinybę V. Prajarai, kol kas nenorime priimti naujo nario. Mums reikia laiko“, – atsidūsta Danguolė. Kapelai dainas kuria meteliokė Asta Ribinskaitė-Karalaitienė, taip pat dainuojamos Genovaitės Švabienės bei kitų kompozitorių dainos.

Pasak pašnekovės, muzika, kurią groja kapela, yra nuoširdi, paprasta, traukianti žmones savo melodija ir žodžiais, gimstanti iš širdies.

Svajonė Meteliams

„Meteliams svajonių turiu daug. Bet jaučiu, kad jų kartais nesupranta, jos nereikalingos“, – atsidūsta pašnekovė. „Savame krašte pranašu nebūsi“, – tęsia ji.

Danguolė su vyru užaugino dvi dukras, džiaugiasi dvynukais anūkais. Ji dėkinga savo šeimai, giminei ir kiekvienam kapelos nariui už begalinį indėlį, plėtojant Metelių parapijos liaudiškos muzikos kapelos „Metelys“ veiklą.

Danielius Jakubavičius