Po sunkios ligos amžinybėn iškeliavo buvęs Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas ir ilgametis laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas. Liūdną žinią LRT patvirtino „Duokim garo“ prodiuseris Saulius Basijokas.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė reiškia užuojautą artimiesiems ir kolegoms.
„LRT žiūrovai iki šiol prisimena ilgametį „Duokim garo“ vedėją Stanislovą, kuris du dešimtmečius pažindino žiūrovus su lietuviška daina, folkloro unikalumu, savo pozityvia energija ir visada maloniu žodžiu telkė auditoriją. LRT komandos vardu norėčiau pareikšti užuojautą Stanislovo artimiesiems ir kolegoms“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Mano tėvelis buvo valsčiaus agronomas ir vieną 1949-ųjų kovo dieną važiuodamas dviračiu į darbą iš pašto viršininko sužinojo, kad jį su visa šeima naktį planuojama ištremti. Tuo metu mama jau laukėsi manęs.
Mažai trūko, kad būčiau gimęs Sibire, tačiau gimiau Telšiuose, kur įsikūrė pabėgusi mano šeima. Ten jau gyveno mamos sesuo, tad ir mano tėveliai prisiglaudė“, – LRT yra pasakojęs S. Kavaliauskas.
Daina ir kultūra jis susidomėjo dar mokyklos laikais, grojo mokyklos ir kultūros namų pučiamųjų orkestruose, dainavo choruose, jaunimo estradiniame ansamblyje.
Nors buvo muzikalus, kaip pats buvo pasakojęs LRT, po mokyklos rinkosi tarp fizikos ir lituanistikos studijų. Galiausiai pasirinko pastarąsias.
Dar būdamas studentu, 1968-aisiais atėjo į Vilniaus universiteto folkloro ansamblį, kuris dabar vadinasi „Ratilio“. Po studijų daug gražių valandų praleista su Mokslų akademijos folkloro ansambliu, vėliau ir su „Ūlos“ folkloro ansambliu, kurio veikloje dalyvavo ir pastaraisiais metais.
S. Kavaliauskas ne vienus metus dirbo Vilniaus etninės kultūros centre, Ilgametis folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ projektų vadovas ir renginių vedėjas.
Du dešimtmečius jis sveikinosi su televizijos žiūrovais kaip laidos „Duokim garo“ vedėjas.
„Tie du dešimtmečiai prabėgo kaip viena diena. Labai smagių žmonių sutikta, labai mielų akimirkų būta ir tik labai šviesūs prisiminimai išlikę.
Visi tie metai – gražus pasibuvimas su bendraminčiais, su dvasios broliais ir seserimis, nes muzikantams ir dainininkams yra duota daugiau nei visiems kitiems, tai iš tiesų dvasingi žmonės“, – buvo pasakojęs S. Kavaliauskas.