Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, daug metų Lazdijuose buvusi įtakinga politinė jėga, praranda savo pozicijas. Tai parodė paskutinieji savivaldybių tarybų rinkimai, kai Lazdijuose konservatoriams pavyko laimėti tik dvi vietas. Iškart po rinkimų partijos skyriaus pirmininkas Audrius Klėjus pareiškė, jog traukiasi iš pirmininko pareigų. Birželio 13 dieną turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju partijos skyriaus pirmininku.
Apie vertybines problemas, lyderių paiešką, partijos ateitį ir nacionalinės politikos skaudulius „Dzūkų žinios“ kalbasi su vis dar skyriui vadovaujančiu A. Klėjumi. Galimai tai paskutinis A. Klėjaus, kaip rajono konservatorių pirmininko, interviu spaudai.
– Kas atsitiko, kad Lazdijai, daugelį metų buvę konservatorių bastionas, dabar iš esmės pasikeitė, labai santūriai balsuoja už konservatorius?
– Priežastys labai paprastos. Sąjūdis, konservatoriškos partijos anksčiau buvo ant bangos, daugelis lazdijiečių tam pritarė. Tiesa, esminės vertybės yra išlikusios iki šiol, bet gyvenimas kinta, šiek tiek kinta ir konservatoriškos vertybės, jos eina į liberalesnę pusę. Yra išlikusių konservatorių, vyresnio amžiaus žmonių, kurie nėra linkę į pokytį. Tų vyresniųjų su kiekviena diena lieka vis mažiau – sensta tie Sąjūdžio žmonės, kurie buvo pasirinkę šią partiją, daug jų išėjusių Anapilin arba pasitraukusių iš aktyvios politikos. Atėjo tas laikas, kai greitai bėgant gyvenimui, atsiranda pokyčiai. Manau, kad neverta dairytis į praeitį, kalbėti apie tai, kaip buvo, gyvenimas yra toks, koks yra. Kas galėjo pagalvoti, kad atsiras tiek daug centro ar kairės pusės politinių jėgų? Dešinės pusės išliko labai mažai, viskas prisitaiko prie gyvenimo ritmo. Lazdijuose sumažėjo gyventojų, keičiasi politinė arena, struktūra, tą pokytį parodė ir paskutinieji rinkimai.
– Ar centrinės valdžios politika, sprendimai turi įtakos partijos populiarumui skyriuose, periferijoje?
– Žinoma. Turi įtakos pasikeitęs požiūris, šiek tiek pakitusi ideologija. Vyresnio amžiaus žmonės nesutinka su daugeliu sprendimų. Mūsų partijos atstovai, ministrai kalba apie Partnerystės įstatymą, narkotikų legalizavimą. Partnerystės įstatymas, kuris yra apvilktas įvairiausiomis formomis, vyresnio amžiaus žmogui skamba pakankamai žiauriai. Iš kitos pusės, jei mes norime pritapti prie Europos Sąjungos ar prie besikeičiančio pasaulio, tas Partnerystės įstatymas turėtų būti priimtas, kad ir kaip mes bandytume spardytis. Mes nebūsime Šiaurės Korėja ar Rusija, kur į tai žiūrima kitaip.
– Kiek, Jūsų nuomone, savivaldoje yra politikos, o kiek ūkiškumo?
– Ūkiškumo yra labai mažai, iš dabartinės tarybos yra tik keliolika tarybos narių, kurie žiūri ūkiškiau, bet kita dalis, kad ir kaip būtų gaila, užėmę keršto ir destrukcijos poziciją. Ta pati tarybos narė žurnalistė posėdžių metu ieško kablių, ieško interpretacijų, matau daugiau destrukcijos nei siekio, kad būtų sulaukta teigiamų rezultatų. Juk dabartinis Vietos savivaldos įstatymas opozicijai suteikia labai daug galimybių saviraiškai. Kol kas vyksta tik žaidimas, kerštavimas ir bandymas pakenkti, žinant, kad valdantieji turi tik vieno balso persvarą. Tą akivaizdžiai parodė balsavimas dėl šilumos tinklų ir vandentiekio ataskaitų. Visi puikiai matome, kad ten daug problemų, bet tarybos kolegos ėmė globoti tuos vadovus, kuriuos praėjusioje kadencijoje plakė. O tarybos tikslas turėtų būti – stabili tų įmonių veikla.
– Kodėl prisijungėte prie tarybos valdančiųjų, nors praėjusioje kadencijoje buvote opozicijoje?
– Per rinkimų politinę kampaniją tos partijos, su kuriomis praėjusioje kadencijoje kartu buvome opozicijoje, tada užkūrė naratyvą, kuris neatitinka mūsų požiūrio, mūsų ideologijos. Mes į rinkimus ėjome be priekaištų, be pagalių kaišiojimo, nepylėme purvo. Pasimatė, kad, dar nesibaigus rinkimams, vyko užkulisinės derybos, buvo dėliojamos pozicijos, mums tai netiko. Viešai pasakėme opozicijai, kad remsime demokratus.
– Jūs deleguojate savo partijos atstovą į vicemerus?
– Mes dar nieko nedeleguojame, paskleista informacija – vieno žurnalisto išsišokimas. Vicemero postas yra laisvas, deleguosime, kai bus priimtas sprendimas mūsų skyriaus taryboje. Dar svarstymų nebuvo, kalbų yra, bet klausimas atviras.
– Ar tikrai neketinate likti skyriaus pirmininku?
– Kas liečia mane, kaip pirmininką, tai mano apsisprendimas buvo dar prieš rinkimus, prieš pirmąjį turą. Savo partijos kolegoms aiškiai pasakiau, kad aš nenoriu vadovauti, siūliau ieškoti kito lyderio. Aš radau nuolatinį darbą, todėl norėjosi daugiau laiko atiduoti darbui. Rinkimuose reikia šimtu procentų atsiduoti politikai, o aš to negalėjau sau leisti, nes turiu darbą, kuris yra ne Lazdijuose. Sakiau, kad rezultatas bus prastas, nes negalėsiu visas rinkimams atsiduoti. Bet paklausiau mūsų bendruomenės, jie siūlė, kad vesčiau sąrašą, pažadėjo visokeriopą pagalbą. Po rinkimų atvirai pasakiau saviškiams, kad reikia keistis, reikia skyriui atsinaujinti. Neapkenčiu tų žmonių, kurie sėdi postuose keletą dešimtmečių ir neužleidžia jų kitiems. Pasakiau, kad traukiuosi iš pirmininko posto. Toliau vyksta tai, kas turi vykti – naujo vadovo paieškos. Buvo iškeltos šešios skyriaus pirmininkų kandidatūros – mano, Jūratės Juodzevičienės, Romo Leščinsko, Edmundo Nekraševičiaus, Gintarės Vasiliauskienės ir Kristinos Švitrienės. Aš atsisakiau, Jūratė ir Romas taip pat atsisakė. Liko trys kandidatai. Manau, kad turėtų laimėti jaunesnis atstovas, būčiau patenkintas, kad skyriui vadovautų kas nors iš jaunesniųjų. Tragedijos neatsitiks. Vienam lyderiui pasitraukus, užauga kitas lyderis. Tikiu, kad užaugs kitas lyderis, o mes jam padėsime. Kai stebiu politinius procesus mūsų rajone, tai pastebiu, kad atsinaujinti pavyko tik vienai partijai – demokratams „Vardan Lietuvos“. Mano palinkėjimas kitoms partijoms – pabandyti persikrauti, nes stagnacija duoda neigiamą rezultatą. Jei kam įdomu, tai mūsų skyriaus pirmininko rinkimai vyks birželio 13 dieną.
– Kokią matote konservatorių partijos perspektyvą Lazdijų krašte?
– Iš kur į partiją paimti naujų žmonių, ypač dabar, po čekučių skandalo? Mes sukeliame krizę labai sudėtingu laiku. Manau, kad tokie dalykai griauna visą politinę sistemą. Per praėjusius rinkimus buvo sudėtinga pakviesti žmones eiti į politiką, o po šių skandalų tai daryti bus dar sunkiau. Taip, nusižengimų yra, jie turi būti ištirti, bet ne žurnalistų, o teisėsaugos. Jei kas blogai padaryta, reikia kaltuosius nubausti. Tokie dalykai vyksta visame pasaulyje, visose politinėse sistemose, net ir Europos Parlamente.
Praėjusioje kadencijoje mes siūlėme Lazdijų rajono savivaldybėje keisti tarybos narių darbo apmokėjimo sistemą, kad būtų nustatytas valandinis darbo užmokesti, bet tam nebuvo pritarta.
– Kaip vertinate pirmalaikių Seimo rinkimų idėją?
– Tai yra strategija, tai yra politinis žaidimas, prie tokios situacijos privedė visa politinė sistema, įskaitant ir Prezidentą. Valstybei pirmalaikiai rinkimai nėra naudingi, o politine prasme kai kuriems politikams yra naudinga, kad būtų išlaikytos savo pozicijos. Tai politinis apsivalymas. Daug kas peikia tą pirmalaikių rinkimų strategiją, bet ten yra kitos srovės, mes ne viską žinome, jie bando išeiti iš tos situacijos. Apmaudu, kad Prezidentas jungiasi prie to siūlymo. Jis turėtų būti valstybingumo simbolis, bet jis palaiko pirmalaikius rinkimus ir aiškiai parodo, kad yra politiniame žaidime.
Visos partinės gaujos turi išsiskirstyti.O tada turėtų susikurti dvi partijos.”Už Lietuvą”ir „Prieš Lietuvą”.Tada viskas stotūsi į savo vietas.Net neapdairus tyrimas parodė,kad taip vadinamose partijose yra daugybė vagių.Partijų nariai taip nesielgia.Jie patys išlaiko savo partiją,o ne grobsto valstybės iždą.