Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Antradienį užfiksuotas spalio 3-iosios šilumos rekordas
Antradienį užfiksuotas spalio 3-iosios oro temperatūros rekordas, pranešė Hidrometeorologijos tarnyba.
Jos duomenimis, Alytuje oras sušilo iki 25,4 laipsnio Celsijaus – tai daugiau kaip dviem laipsniais viršija ankstesnį rekordą, prieš 89-erius metus užfiksuotą Kaune. 1934-aisiais oro temperatūra spalio 3-iąją buvo pasiekusi 23,3 laipsnio.
Pasak tarnybos, nedaug trūko ir iki viso spalio šilumos rekordo, kuris siekia lygiai 26 laipsnius. Šis rekordas 1985-ųjų spalio 5-ąją užfiksuotas Kybartuose.
Šiemet tai jau šešioliktas aukščiausios oro temperatūros rekordas – vien rugsėjį jų buvo registruoti šeši. 2022 metais tokių rekordų buvo trylika, o 2021 metais – šeši.
Be to, beveik visose pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse buvo fiksuojami vietiniai šilumos rekordai.
„Taigi, tokios šiltos spalio 3-osios per visą modernių meteorologinių stebėjimų laikotarpį Lietuvoje dar nėra buvę“, – feisbuke skelbia tarnyba.
Jos duomenimis, artimiausiomis šios savaitės dienomis vėl įsivyraus rudeniški orai: sustiprės vėjas, dažniau palis, dienomis sušils maždaug iki 12–17 laipsnių.
LRT generaline direktore perrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė
Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore antradienį naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovaujanti nuo 2018 metų.
Apie tai pranešė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Naują penkerių metų kadenciją M. Garbačiauskaitė-Budrienė pradės spalio 17 dieną.
„(Taryba nusprendė – BNS) į viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinio direktoriaus pareigas nuo 2023 metų spalio 17 dienos paskirti M. Garbačiauskaitę-Budrienę“, – žurnalistams po rinkimų sakė E. Valatka.
Ši LRT vadovo atranka buvo trečioji šiemet. Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų.
Šioje atrankoje A. Zabarauskas nedalyvavo. Su M. Garbačiauskaite-Budriene varžėsi Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir analitikas Aldaras Stonys.
E. Valatka sakė, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė konkurse surinko septynis tarybos narių balsus, M. Martišius – penkis, o A. Stonys – nė vieno.
Eurostatas: būsto kainų augimas šiemet Lietuvoje – vienas didžiausių ES
Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.
Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Kroatijoje (13,7 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys.
Latvijoje per metus būstas pabrango 5,6 proc., Estijoje – 5 procentais.
Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,4 procento. Latvijoje – 5,1 proc., o Estijoje – 3,8 procento.
Visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai smuko 1,1 proc., per ketvirtį augo 0,3 procento.
Sostinėje lietuvių kalbos mokysis per 620 užsieniečių, dauguma jų – ukrainiečiai
Nuo kitos savaitės lietuvių kalbos Vilniuje pradės mokytis per 620 žmonių – dauguma jų ukrainiečiai ir maža dalis baltarusių.
„Ten nepilni 10 procentų yra kitos mažumos, daugiausiai baltarusiai. Daugiau negu 90 procentų yra ukrainiečiai“, – BNS pirmadienį sakė Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius.
Kaip nurodė Tautinių bendrijų namai, bus sudaryta 30 grupių, 20 iš jų finansuoja Jungtinių Valstijų (JAV) ambasada Lietuvoje.
JAV ambasados Lietuvoje atstovė Andrea Lindgren (Andrėja Lindgren) sakė, kad JAV yra įkvėptos tuo, kad Lietuva priėmė 80 tūkst. ukrainiečių į savo šalį. Ji pridūrė besitikinti, kad „tiltai tarp ukrainiečių ir lietuvių toliau bus statomi.“
Tautinių bendrijų namų direktorius sakė, kad vienoje grupėje bus nuo 15 iki 20 žmonių.
Anot G. Miloševičiaus, dešimt grupių finansuos organizacija „Stiprūs kartu“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Tautinių mažumų departamentas.
JAV ambasados finansuojamas projektas truks pusantrų metų, kas šešis mėnesius iš naujo bus suburiamos 20 grupių – taip bus sudarytos sąlygos organizuoti tęstinius mokymus.
Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradeda per 600 šauktinių
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pirmadienį pradėjo daugiau nei 600 karo prievolininkų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Šauktiniai tarnaus pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabui pavaldžioje Žvalgybos, Štabo, Ryšių ir pirmą kartą Prieštankinėje kuopose, taip pat Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionuose.
Daugiausia karo prievolininkų į tarnybą išvyko iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionų.
Devynių mėnesių NPPKT atliekama kariniuose vienetuose pagal kariuomenės vado patvirtintas karinio rengimo programas.
Šauktiniai tarnybą pradės nuo trijų mėnesių trukmės bazinių kursų, kuriuose jie įgis svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei įgis kitų kariui reikalingų įgūdžių.
Po šio etapo karių lauks priesaikos ceremonija.
Pasibaigus baziniam kursui, kariai bus paskirstyti pagal karines specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje.
Atlikę privalomąją tarnybą ir įgiję pradinį karinį parengtumą, kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą.
Tarnybą rezerve kariai atliks 10 metų, o per šį laikotarpį bus periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.
2024 metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte – 12 proc. daugiau įplaukų
2024 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas (14,6 mln. eurų).
Numatoma, kad 2024 metų fondo išlaidos bus 3,5 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei šiemet (2,4 mln. eurų), iš jų 2,6 mln. eurų planuojama išmokėti pensijų anuitetų gavėjams – 45 proc. daugiau nei planuojama šiemet (1,8 mln. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad valdymo ir administravimo išlaidos 2024 metais sieks 0,6 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei šiemet (0,54 mln. eurų), į ilgalaikį finansinį turtą planuojama investuoti 13 mln. eurų – 5,6 proc. daugiau (12,3 mln. eurų), iš jų 1 mln. eurų – į Vyriausybės vertybinius popierius – 40 proc. mažiau (1,68 mln. eurų).
Pagal siūlomą planą 2024 metų pabaigoje fonde liks 1,55 mln. eurų – 356 tūkst. eurų daugiau nei šių metų pabaigoje (101 tūkst. eurų).
Ministerija prognozuoja, kad 2025 metais PAF įplaukos sieks 23,3 mln. eurų, išlaidos – 4,35 mln. eurų, o investavus 18,43 mln. eurų metų pabaigoje fonde liks 2,2 mln. eurų – 0,66 mln. eurų daugiau nei 2024 metų pabaigoje.
2026 metais PAF įplaukos turėtų sudaryti 30,1 mln. eurų, išlaidos – 6 mln. eurų, o investavus 23,35 mln. eurų metų pabaigoje fonde liks 0,7 mln. eurų daugiau nei 2025 metų pabaigoje (2,9 mln. eurų).
Naujų lengvųjų automobilių rugsėjį įregistruota 0,5 proc. mažiau
Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, mažėjo 0,5 proc. iki 2,5 tūkstančio.
Greitojo reeksporto mastai išliko nedideli: 63 įregistruoti nauji automobiliai buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos, o dar 10 bus išregistruota artimiausiu metu, remdamasi „Regitros“ preliminariais duomenimis, pirmadienį skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.
Rugsėjį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 2 proc. iki beveik 2,3 tūkst., tuo metu lengvųjų komercinių transporto priemonių įregistruota 17,9 proc. mažiau – 261.
Praėjusį mėnesį įregistruota 190 tikrųjų elektromobilių – 42,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota beveik 24 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 3,1 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–rugsėjį.
Pacientų pavėžėjimo paslauga galės naudotis ir 75-erių sulaukę senjorai – SAM
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) plečiant pacientų pavėžėjimo projektą, nuo spalio ši paslauga prieinama vyresnio nei 75 metų amžiaus asmenims.
Kaip pirmadienį pranešė SAM, be pacientų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją, nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami asmenys. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos, jie turės pavėžėjimo galimybę. Trečias etapas startuos nuo lapkričio 1 dienos, kai prie jau esamų pacientų grupių bus prijungti neįgalieji.
Nuo rugpjūčio 1 dienos pavėžėjimo paslauga Lietuvoje pasinaudojo beveik 2,5 tūkst. pacientų, kuriems svarbu užtikrinti hemodializių prieinamumą, per savaitę iki gydymo įstaigos ir atgal suvežiojama maždaug 280 asmenų, vidutiniškai po 10 kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių savivaldybių.
Anot SAM, spalį prie paslaugos tiekimo prijungus naują, mažas pajamas turinčių, vyresnių nei 75-erių pacientų grupę, tikimasi keliskart didesnio jų antplūdžio, planuojamos veiklos apimtys šiame etape turėtų gerokai išaugti.
„Tikimasi, kad didžiausi pacientų srautai bus nedidelėse, nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse, kuriose gyvena santykinai vyresnio amžiaus asmenys. Įprastai šie asmenys turi mažesnes pajamas, todėl jie įgyja teisę naudotis pavėžėjimo paslauga“, – sako paslaugos teikimą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos tarnybos patarėjas, pavėžėjimo projekto vadovas Tomas Vasiliauskas.
Anot jo, per artimiausius mėnesius nusistovės pacientų srautai, tad bus galima prognozuoti, kokių pajėgumų gali reikti, kai šią paslaugą kitais metais reikės išplėsti visai Lietuvai.
Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas tęsis iki kitų metų birželio 30 dienos. Šiuo metu suplanuotas etapinis paslaugos teikimas. Anot SAM, tai padeda aiškiau pajausti paslaugos svarbą, suprasti realius pacientų srautus, identifikuoti trūkumus, atrasti sprendimus.
Nuo pat projekto pradžios viso bandomojo laikotarpio metu paslauga teikiama 20-yje savivaldybių, pavėžėjimu gali naudotis Kauno ir Tauragės regionų gyventojai.
Į projektą šiuo metu įsitraukusios Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
Pasibaigus bandomajam projekto laikotarpiui pavėžėjimo paslaugą planuojama plėsti visos Lietuvos mastu.
Pavėžėjimo paslaugą galima užsisakyti paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
VERT vadovas R. Pocius: elektros kaina išliks panaši
Rugsėjį vidutinei elektros kainai pakilus iki didžiausios šiemet, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius teigia, kad ji augo dėl objektyvių priežasčių, o rinka yra stabili ir kaina ateityje išliks panaši, kaip dabar.
„Kalbant apie rugpjūčio mėnesio šiek tiek didesnę kainą, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, tai iš esmės ją nulėmė remontai, kurie buvo atlikti nacionalinėse jungtyse, – konkrečiai kalbame apie „Nordbalt“ jungtį, kuomet elektros energijos turėjome importuojamos mažiau iš Skandinavijos“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Pocius.
„Šiais metais išties galima apibūdinti situaciją elektros rinkoje kaip stabilią, palyginus su tuo, kas buvo praėjusiais metais“, – pridūrė jis.
Anot VERT vadovo, taryba prognozuoja, kad ateityje elektros kaina išliks panaši, kaip dabar.
„Žvelgiant į priekį, kaip tik reguliavimo taryba kitų metų pirmam pusmečiui nustatė prognozuojamą rinkos kainą, kuri galėtų siekti apie 100 eurų už megavatvalandę (MWh), tai šiandien matome, kad rinka neįžvelgia kažkokių rimtų priežasčių elektros energijos kainų svyravimui, tai kaina, ji turėtų išlikti maždaug panašiame lygyje“, – teigė jis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, didžiausia šiais metais vidutinė kaina rinkoje buvo rugsėjo 1–19 dienomis – 12,6 cento (be PVM) – 23 proc. didesnė nei rugpjūtį. Rugsėjo 18–24 dienomis kaina smuko 22 proc.
Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pabrango 13,5 proc. iki 21,8 cento už kWh.
Alytus planuoja sujungti dvi centre esančias aikštes
Alytaus valdžia per kelerius metus ar net dešimtmetį ketina sutvarkyti centrinę aikštę ir ieško, kas organizuotų jos projektavimo, rangos ir kitus konkursus.
Alytaus savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Grigaitis teigė, kad savivaldybės tikslas – sujungti dvi šalia esančias nefunkcionalias aikštes.
„Sutvarkyti aikštę, sutvarkyti pravažiavimus, padaryti žalias zonas, iš esmės taip, kad aikštė būtų patraukli gyventojams. Mintis yra tokia – sujungti abi aikštes – viena yra priešais savivaldybės teatrą ir kita, kur yra autobazė padaryta prie Nemuno, ir padaryti vieną pėsčiųjų taką, neperkirstą S. Dariaus ir S. Girėno gatve“, – sakė jis.
„Dabar ji tiesiog nefunkcionali yra, jūs išeikit aštuntą, devintą valandą vakare ir pasižiūrėkit, kaip viskas atrodo – numirusi aikštė. Joje nėra gyvybės, niekas nevyksta, neįdomu, renginiams vietos nėra, jeigu kažkoks renginys yra, tai pastato sceną, bet užgriozdina įėjimą, žodžiu, ji nepritaikyta niekam. (…) Net aikšte būtų sunku pavadinti, nes tai iš esmės yra plati gatvė pėsčiųjų“, – pasakojo A. Grigaitis.
A. Grigaičio teigimu, kol kas neaišku, kiek galėtų kainuoti toks aikštės tvarkymas, o pagrindinis tikslas dabar – nusimatyti darbus.
„Konkurso planavimui vien yra skirta beveik 40 tūkst. eurų, o (aikštės įrengimui – BNS) supratimo neturiu. Čia priklauso ne nuo to, kas laimės, o su kokiais pasiūlymais. Čia gali būti ir 3 mln. eurų, ir 30 mln. eurų“, – sakė jis.
„Bus kompetentinga komisija, kuri išrinks laimėtoją konkurso, (…) bus ruošiama programa, dabar yra paskelbtas konkursas organizavimo paslaugai. Kai mes turėsime organizatorių, tada bus sudaroma tikroji programa. (…) Nėra tikslo viską vienu smūgiu pertvarkyti – tikslas yra pasiruošti veiksmų planą, tarkim, dešimčiai metų į priekį, kad viską nuosekliai pertvarkytume“, – teigė A. Grigaitis.
Anot jo, aikštės struktūra yra išlikusi nuo sovietmečio, o kosmetinis remontas paskutinį kartą atliktas prieš aštuonerius metus.
Vizitą Migracijos departamente reikės rezervuoti iš anksto
Nuo spalio 1 dienos keičiama asmenų aptarnavimo tvarka Migracijos departamente: vizitus reikės rezervuoti iš anksto.
Kaip anksčiau pranešė departamentas, iš anksto internetu arba telefonu laiką rezervuoti turės naują pasą arba tapatybės kortelę pageidaujantys užsisakyti Lietuvos piliečiai, o gyva eile asmenys bus aptarnaujami tik tam tikrais išimtinais atvejais.
Tokių permainų imamasi siekiant gerinti klientų aptarnavimą, efektyviau prognozuoti jų srautus ir tinkamai paskirstyti pajėgumus šiems srautams aptarnauti.
Be išankstinės registracijos į klientų aptarnavimo skyrius galės atvykti senatvės pensininkai bei asmenys su negalia – jie bus aptarnaujami be eilės, vos tik atsiras laisvas klientų langelis. Išimtys bus taikomos ir Lietuvos piliečiams, kurie pasą pageidauja užsisakyti ir gauti ypatingos skubos tvarka, tą pačią dieną.
Vizito rezervuoti taip pat nereikės pagaminto dokumento atsiimti atvykstantiems klientams.
Anot departamento, atsisakius piliečių aptarnavimo gyva eile, bus atverti papildomi vizitų rezervacijos langeliai, todėl laukiančiųjų vizito į Migracijos departamentą eilės neišaugs, klientų srautai bus paskirstyti tolygiai, nebeteks patirti spūsčių.
Parlamentarai svarsto kelis kartus branginti žvejų mėgėjų bilietus
Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą branginti žvejų mėgėjų bilietus.
Po pateikimo projektui pritarė 65 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 35. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
„Šis projektas atėjo iš pačių žvejų siunčiamų signalų, kad valstybės turtą, tai yra žuvų išteklius, mes tikrai labai pigiai arba pernelyg pigiai išdaliname“, – sakė viena iš projektų autorių, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė.
Tarp teikėjų dar yra aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Šiuo projektu mes nesiūlome labai drastiškai kelti mėgėjų žvejų bilietų. Kita vertus, nors skamba – tris kartus ar du kartus, kainos vis tiek lieka gana simbolinės. Pavyzdžiui, žvejo mėgėjo bilietas dviem paroms – 3 eurai, kai iki šiol buvo 1 euras 40 centų, mėnesiui – 15 eurų, metams – 50 eurų“, – sakė A. Gedvilienė.
Dabar žvejo mėgėjo bilietas dviem paroms kainuoja 1,4 euro, mėnesiui – 5 eurai, metams – 14 eurų.
Be to, anot parlamentarės, norima skatinti žvejus laikytis principo „pagavai – paleisk“.
Projekte numatyta, kad už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų, bet jei žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius – 5 eurai.
„Taip pat norėdami patraukti kuo daugiau jaunų žmonių į žvejybą, keičiame amžių, iki kada nemokamas žvejo bilietas. Taigi, bus nebe 16 metų, o 18 metų“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto vadovė.
Jos tvirtinimu, pagrindinis pasiūlymų tikslas – surinkti daugiau lėšų tam, kad būtų kuo daugiau investuojama į vandens telkinius, jie įžuvinami, sudaroma galimybė finansuoti aplinkosaugą, infrastruktūros prie vandens kūrimą.
Dabar į valstybės biudžetą už mėgėjų žvejybos leidimus kasmet surenkama apie 1,5–1,6 mln. eurų. Priėmus projektą, tikimasi surinkti apie 4,6 mln. eurų.
Pasak projekto autorių, šiuo metu galiojančios mėgėjų žvejybos leidimų kainos nustatytos 2012 metais, 2014 metais jos aritmetiškai perskaičiuotos į eurus – taigi, nesikeitė 11 metų.
Pasitikėjimas Bažnyčia – žemiausias per pastaruosius 25-erius metus
Lietuvoje fiksuojamas žemiausias pasitikėjimas Bažnyčia nuo 1998 metų, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Ja pasitiki 41,2 proc. apklaustųjų (42,7 proc. liepą). Kaip sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, pasitikėjimas Bažnyčia nuosekliai mažėja.
„Reikia pastebėti, kad pasitikėjimas mažėja visoje Europoje, taip pat Jungtinėse Valstijose. (…) Kitų šalių kontekste Lietuva vis tiek išlieka viena iš labiausiai pasitikinčių Bažnyčia. Tik Rumunijoje su Lenkija yra aukštesnis pasitikėjimas“, – teigė sociologas.
Labiausiai Lietuvoje pasitikima ugniagesiais – 89,3 proc., ankstesnėje apklausoje liepą šis skaičius buvo 91,4 procento. Antroje vietoje – kariuomenė, kuria pasitiki 63,4 proc. respondentų (64,5 proc. liepą). Toliau rikiuojasi policija su 61,7 proc. palaikymu (63,7 proc. liepą), „Sodra“ su 54,9 proc. (53,2 proc. liepą) ir pasieniečiais su 50,1 proc. (51 proc. liepą).
Kaip įprastai, mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – nepasitikinčiųjų yra 56,3 procento. Seimu nepasitiki 55,1 proc., Vyriausybe – 44,6 proc. apklaustųjų.
Prieš du mėnesius nepasitikinčiųjų partijomis buvo 55,9 proc., Seimu – 53 proc., Vyriausybe – 41,9 procento.
Lietuvos paštas apie 400 laiškininkų atleidimą pranešė Užimtumo tarnybai
Traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams, valstybės valdomas Lietuvos paštas pertvarkys laiškininkų tinklą – atleis apie 400 arba 13 proc. visų darbuotojų. Apie tai įmonė penktadienį pranešė Užimtumo tarnybai.
„Užimtumo tarnyboje šiandien gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš Lietuvos pašto. Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio“, – LRT radijui teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Anot jos, tarnyba jau yra bendradarbiavusi su Lietuvos paštu, kai jis praėjusią gegužę informavo apie 600 darbuotojų atleidimą. Tuomet dauguma atleistų asmenų grįžo į darbo rinką, todėl tikimasi, kad ir šį kartą situacija bus sklandi.
„Patirtis bendradarbiavimo su Lietuvos paštu buvo pakankamai sėkminga ir glaudi, apie 70 proc. tuo metu atleidžiamų darbuotojų registravosi Užimtumo tarnyboje, jiems buvo sudarytos galimybės tiek pasinaudoti tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, tiek dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse persikvalifikuoti“, – sakė tarnybos atstovė.
Anot Lietuvos pašto, pertvarka leis įvesti penkių darbo dienų savaitę visiems laiškininkams.
Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai žada teikti profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai.
Karinius įgūdžius atnaujino 340 rezervo karių
Karinius įgūdžius įvairiuose ginkluotųjų pajėgų daliniuose atnaujino 340 rezervo karių, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Jie baigė kartotinius mokymus Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalione, Karinių Jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyboje bei Karo policijoje.
Trijų savaičių trukmės mokymuose rezervistai atnaujino anksčiau tarnybos metu įgytas karines žinias bei individualius įgūdžius.
Lietuvos kariuomenės rezervo karių mokymai vykdomi trimis etapais.
Pirmajame kariai atnaujino individualius kario įgūdžius – taktikos, ginklų valdymo ir priežiūros, šaudybos, karo topografijos, medicinos, ryšių, taip pat prisiminė statutų, rikiuotės ir karinių ceremonijų pagrindus.
Antrajame etape vykdė kolektyvines skyriaus lygmens užduotis – brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone treniravosi kovinio šaudymo ir lauko taktikos pratybose.
Paskutiniame mokymų etape kariai dalyvavo ataskaitinėse lauko taktikos pratybose, kur vykdė gynybines ir puolamąsias operacijas Panevėžyje.
Per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį, kuris šiuo metu yra 10 metų, karo prievolininkai mokymuose dalyvauja nuo 20 iki 60 dienų.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją