Dineta Babarskienė
Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena. Ragina kuo daugiau žmonių prisijungti prie šios idėjos. Labiausiai į pirtį buvo kviečiami tie, kurie joje nebuvę.
Sekėjų netrūksta
Prieš trejus metus lietuviškos pirties entuziastų pradėta Šeimos pirties dienos iniciatyva sėkmingai gyvuoja. „Dzūkiškos bičiulių pirties“ šeimininkai Irena ir Rimantas Silkiai taip pat palaiko šią pirties entuziastų iniciatyvą kuo daugiau žmonių supažindinti su pirtimi.
Derėtų paminėti ir tai, kad pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.
O dargi sakoma, jog po rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai dienos ima darytis trumpesnės nei naktys, kai baigiasi aktyvusis metas ir vis daugiau laiko praleidžiame namuose, „ugnis grįžta namo“. Tad ši diena Šeimos pirties dienai paminėti pasirinkta neatsitiktinai. Pagal senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir net nepažįstami, netikėtai užklydę keleiviai.
Znicos pirtelės malonumai, taisyklės ir paslaptys
Į savo pirtelę Znicos kaime pakvietė ir žinomi mūsų rajono pirtininkai Irena ir Rimantas Silkiai. Jiedu į savo pirtelę Šeimos pirties dieną kviesdavo ir ankstesniais metais, tik to neviešindavo. Šiemet savo „Facebook“ paskyroje parašė skelbimą, kviesdami visus norinčius nemokai pasilepinti pirties garu jų sodyboje esančioje pirtelėje. „Norėjosi pakviesti žmones, ypač tuos, kurie ar neprisiruošia, ar nedrįsta, ir tuos, kurie sako, kad pirtis – ne jiems. Labai laukėme tų žmonių, kurie pirmą kartą imtų ir susiruoštų į pirtį. Mums smagu pasidalinti pirties šiluma, tradicijomis, ritualais, procedūromis. Norėjosi, kad žmonės išbandytų pirties malonumus ir jau tada pasakytų savo nuomonę, ar patiko ta pirtis?“– sako pirtininkas Rimantas. Jiedu net patys nustebo, kad skambinančiųjų buvo tikrai daug – iš Daugų, Alytaus, Kauno, Lazdijų. „Atvyko moterų būrelis, pamačiusios mūsų skelbimą, ir, kaip pačios sakė, jog pirtyje yra buvę ne kartą, bet tik pasėdi, išsiperia – ir viskas, vyrai alaus atsigeria. O į tokią pirtį kaip mūsų niekad neprisiruošė“, – pasakoja pirtininkas Rimantas.
Pirtininkai atliko savas pirties apeigas, ne tik vanojo. Nors ir vanojimas čia su gera muzika – „džiazuojant“ ar rokenrolui skambant, gali ir roko ritmu pavanoti arba pagal tokią muziką, kokią savo nuožiūra tądien parinkęs pats pirties šeimininkas. O ir vantos čia ypatingos – ne tik beržinės. Yra paruošę tokių kvepiančių vantelių, jų prišaldę, kad ir dabar gali nukelti į tą metą, kai svaigiai kvepėjo ievos. Anot Rimanto, pirtyje susitelkia gamtos turtai: vanduo, akmuo, ugnis, medis, tad juos būtina išnaudoti sveikatinimui. „Moterys, atvykę į pirtį, labai nustebo sužinoję, kas yra tas vandens milimas. Sakė, to anksčiau nežinoję“, – pastebi pirtininkas. Nusiprausus veidą tokiu vandeniu, kuris įgavęs nežemiškų galių, dar ir palinkėjimas sugalvojamas, ko labiausiai norėtume palinkėti savo artimiesiems ir sau. Tikima, kad viskas išsipildys. Pirtyje dar ir ramiai pamedituojama.
O ir kūno švarinimas įvairiais šveitikliais pirtyje praktikuojamas: su druska bei įvairiomis žolelėmis, kurių pirtininkai pasiruošę begalę, tad galima pasirinkti norimas, netgi kavos tirščiai naudojami, o kur dar masažai, įvairios kaukės ne tik veidui, bet ir visam kūnui palepinti. Įvairių hidrolatų kvapai maloniai nuteikia, pasipurškus įkaitusį kūną gaivina.
Pirtininkams svarbu pabūti pirtyje su žmonėmis, pasidalinti žiniomis, kurias per daugybę praktikos metų yra sukaupę, padėkoti Pirčiukui, pasidžiaugti, padaryti kažką gero ir malonaus. „Moterys po pirties dėkojo. Sakė, kad nė neįsivaizdavo, kad gali taip malonu būti. Šitiek procedūrų pirtyje nesitikėjo. Puikiai atsipalaidavo“, – pasakoja Rimantas, prisipažindamas, kad džiaugiasi gerais atsiliepimais, tačiau nenorintis per daug girtis. O jų pirtelėje viskas prasideda nuo svarbaus ritualo – nuo panaudotų vantelių sudeginimo, kurios jau atidavė žmogui viską, ką geriausia turėjo. O tada seka visi pirties malonumai: be skubos, iš lėto. „O dargi rudens lygiadienis – vanduo stebuklingas. Tokią dieną būtina eiti į pirtį: būsi jaunas ir sveikas“, – primena pirtininkas.
Pirtis yra atsipalaidavimo, poilsio, sveikatinimosi, gydymosi, bendravimui skirta vieta. Tiesa, viskas, apie ką kalbama pirtyje, nieks niekada nesužino: Pirčiukas ir pirties šeimininkai kruopščiai saugo žmonių paslaptis, mat pirtyje dažnai žmonės išsikalba, papasakoja tai, ko niekad nėra sakę. Šeimininkas niekad nepasakoja, nei kas čia lankėsi, nei ką kalbėjo: tokios pirties taisyklės. Užtat šią pirtį žmonės vertina, o jos šeimininkus gerbia. Šioje pirtyje niekad nebūna alkoholio, o pirtelėje tarp procedūrų tik lengvai užkandama, kvapnios arbatos daug išgeriama. Tik po pirties jau susėdama bendrai vakarienei, kurią tradiciškai paruošia ponia Irena Silkienė. O gaminti ji tikrai moka, ką beruoštų, jai viskas pavyksta.
Pamilsta pirtį visam gyvenimui
Visai neseniai Lazdijų krašto pirtininkų draugijoje jų pirtelės minkštu garu lepinosi ir labai smagiai laiką leido dailininkai – tapybos darbų plenero „Žaliuojanti Grabauka“ dalyviai, kurie visą savaitę tapė Grabaukoje, Audros Kimbirauskienės vienkiemyje, o atsipūtė būtent šioje pirtyje. Juk pirtyje švarinamas ne tik kūnas, bet ir siela. Sveikatos, žvalumo, energijos pasisėmė ir menininkai.
Apsilankiusieji bent kartą pas garsius mūsų krašto pirtininkus Rimantą ir Ireną Silkius, ne vienas pamėgo pirtį visam gyvenimui. „Svarbiausia – jokių telefonų. Į pirtį – be telefono. Jei kas atsineša, iškart pasakome, kad telefono likimas gali būti labai liūdnas: prikalsime prie sienos“, – pajuokaudamas, bet labai rimtai įspėja pirtininkas Rimantas Silkė.