Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas ėmėsi siūlymo leisti mokyklose patikrinti mokinių daiktus
Seimas ėmėsi opozicinių „darbiečių“ siūlymo leisti mokyklose patikrinti mokinių daiktus, ar tarp jų nėra draudžiamų – cigarečių, narkotinių medžiagų.
Antradienį po pateikimo pritarta pataisai, kam mokinys mokyklos nustatyta tvarka arba policijos pareigūnui pareikalavus privalo parodyti asmeninius daiktus, siekiant patikrinti, ar į mokyklą neįnešamos draudžiamos medžiagos, gaminiai ir kiti reikmenys.
Už tokią Švietimo įstatymo pataisą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo septyni ir susilaikė 17 parlamentarų. Toliau ją svarstys Seimo komitetai, plenariniame posėdyje svarstymas numatytas gruodį.
Pataisą parengę „darbiečiai“ pažymi, kad šiuo metu galimybė tikrinti mokinių daiktus yra numatyta tik tuo atveju, jeigu tarp mokyklos ir moksleivių tėvų yra pasirašyta sutartis.
„Leidimas tikrinti vaikų daiktus, spinteles neturėtų būti mokyklų noro ar nenoro, o valstybės atsakomybės klausimas“, – frakcijos pranešime cituojamas Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis.
Anot jo, žmogaus teisės mokyklose labai svarbios, bet situacija dėl narkotinių medžiagų yra kritinė, o valstybės pareiga – užtikrinti vaikams saugią aplinką.
„Kalbėdami su mokyklų ir policijos atstovais, mes išgirdome labai aiškų jų lūkestį ir nuogąstavimą, kad esminė problema, kodėl taip plinta elektroninės cigaretės tarp vaikų ir jaunimo, yra tai, kad niekas negali patikrinti vaikų daiktų be tėvų sutikimo“, – sakė viena iš pataisų iniciatorių Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Pataisas Darbo partija registravo birželį, o diskusija dėl galimybės tikrinti mokinių daiktus atsinaujino savaitgalį Marijampolėje mirus, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusiam 17-mečiui. Šiomis medžiagomis apsinuodijo dar keli jaunuoliai.
Talentų reitinge Lietuva pakilo į 23 vietą
Pasauliniame IMD talentų reitinge Lietuva pakilo trimis pozicijomis į 23 vietą tarp 64 šalių ir tai yra aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius penkerius metus.
Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima Estija – ji savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių, pranešė Inovacijų agentūra.
Agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės vertinimu, stipriausia talentų konkurencingumo sritimi galima laikyti investicijas į talentus, kuri šiemet buvo nulemta karo Ukrainoje, dėl ko Lietuvoje sparčiai augo tiek darbo jėga, tiek moterų dalis joje.
„Kitų aspektų, tokių kaip švietimo finansavimas ar sveikatos apsaugos paslaugos, vertinimai nekyla. Tai leidžia manyti, jog švietimo ir sveikatos apsaugos politikos pasikeitimai galėtų labai prisidėti prie talentų auginimo ir Lietuvos konkurencingumo didėjimo“, – pranešime sakė J. Kalendienė.
Talentų reitingo sudarymo metu organizuojamos Lietuvos įmonių vadovų apklausos duomenimis, Lietuvos darbdaviai vis prasčiau, palyginti su kitomis šalimis, vertina tiek vidurinį, tiek ir aukštąjį išsilavinimą. Taip pat silpniau vertinamos vadybinės lietuvių darbuotojų kompetencijos.
Tačiau palankiau vertinamos finansinės kompetencijos, aukštesnio lygio vadovų kompetencijos bei kalbiniai gebėjimai. Bendrai Lietuvos darbo jėgos kompetencijos vertinamos kaip vis geresnės (šalis pakilo per 10 vietų), o pasaulio kontekste išlieka vidutinės (37 vieta iš 64).
J. Kalendienės vertinimu, sparčiausiai auga Lietuvos darbo jėgos patrauklumas, pagal jį per penkerius metus šalis pakilo iš 35 iki 27 vietą.
Nuo 2014 metų Šveicarijos vadybos instituto IMD atliekamas talentų reitingas padeda įvertinti, kaip 64 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai.
Šiemet pirmą reitingo poziciją užima Šveicarija, antrą – Liuksemburgas, trečią – Islandija.
Ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau — apklausa
Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalimi etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o ne visą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.
„Likti darbo rinkoje ilgesnį laiką vyresnio amžiaus žmonėms leidžia geresnė sveikatos būklė, bet pasirinkimą dirbti ilgiau nei būtina lemia skirtingos priežastys. Vieni, dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbą, nori save toliau realizuoti gerai pažįstamoje aplinkoje ir tikslingai išnaudoti per ilgus karjeros metus įgytą kompetenciją. Tuo tarpu kitai grupei priklauso gyventojai, kurie iš darbo rinkos negali pasitraukti dėl finansinės būtinybės, nes sukaupta senatvės pensija negali patenkinti visų jų poreikių“, – pranešime sakė banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Anot apklausos, visiškai nebedirbti išėję į pensiją ketina 10 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai šį atsakymą rinkosi 50–59 metų apklaustieji, kurie, tikėtina, jau yra pasiruošę pensijai.
Neapsisprendusių, ar dirbs, dalis Lietuvoje siekia 24 proc., o 27 proc. respondentų pažymėjo apie tai dar negalvojantys, nes iki pensijos jiems dar per toli
Premjerė siūlo dėl narystės komunistų partijoje nesiteisinti, pripažinti kaip klaidą
Premjerė Ingrida Šimonytė narystės komunistų partijoje nenurodžiusiems Seimo nariams siūlo dėl to nesiteisinti, pripažinti klaidą.
„Žurnalistai atliko tyrimą, paviešino, visi žino, dabar tegul teisinasi tie, kuriems tenka pareiga teisintis. Manau, kad teisintis nereikia, reikia pripažint kaip klaidą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Komentuodama „15min“ paskelbtą medžiagą apie dvi dešimtis komunistais buvusių parlamentarų, o tik dviem oficialiai nurodžius, Vyriausybės vadovė teigė, kad to nedeklaravę „nelabai išmintingai pasielgė“.
„Galbūt žmonės galvojo, kad partijos (privalu nurodyti – BNS) tik tos, kurios yra nepriklausomos Lietuvos partijos, ką kalbėjo nedeklaravę žmonės, apie kai kurių žmonių sąsajas su komunistų partija buvo galima numanyti, turint omeny jų praeities karjeras ir priklausymą kai kurioms politinėms jėgoms“, – svarstė premjerė.
Antradienį portalas „15min“ paskelbė, kad iš 20 šiuo metu parlamente dirbančių buvusių Sovietų Sąjungos komunistų partijos narių anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų – „valstiečių“ frakcijos Seime atstovai Rimantė Šalaševičiūtė ir Algimantas Dumbrava.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisai, kuri rinkimuose dalyvaujančius politikus įpareigotų nurodyti buvusią priklausomybę komunistams.
Šiuo metu kandidatams privalu nurodyti, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB.
Siūloma leisti produktų įsigyti tiesiai iš smulkių ūkių
Perkančiosioms organizacijoms nuo 2024 metų siūloma panaikinti visas kliūtis įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių. Žemės ūkio ministerija siūlo atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.
Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Konkurencijos taryba įspėja, kad pakeitimais būtų apribota galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams, tai sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas.
Pataisos numato, kad nauja tvarka būtų taikoma tik labai mažiems, mažiems ir vidutiniams gamintojams – ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams. Jie maisto produktus galėtų tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o perkančiosios organizacijos juos pirktų supaprastintų pirkimų ar neskelbiamų derybų būdu.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, pataisomis siekiama užkirsti kelią pirkimuose dalyvauti didelėms įmonėms, importuotojams ir prekybos tinklams, o tai būtų naudinga organizacijoms, kurios šalia kitų viešųjų paslaugų teikia maitinimo paslaugas, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pakeitimai nepagrįstai išplečia galimybę pirkti neskelbiamų derybų būdu – taip būtų ribojama galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams.
„Nesudaromos sąlygos konkuruoti net ir tuo atveju, kai maisto produktus tiektų tarpininkai, galintys ir gebantys parengti pasiūlymą viešajame pirkime. Eliminavus konkurenciją maisto pirkimuose, tikėtina, kad jų įsigijimo kaina ženkliai išaugs“, – išvadoje dėl pataisų teigia ministerija.
Konkurencijos tarybos vertinimu, pataisos sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas, kadangi ne visi „ūkio subjektai galėtų dalyvauti supaprastintame viešajame pirkime bei siūlyti perkančiajai organizacijai jai reikalingą žemės ūkio produkciją“.
Prezidentas žada pasirašyti įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė, kad pasirašys praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo.
„Aš šį įstatymą pasirašysiu, nes jis atitinka mano principines nuostatas, ir padarysiu tai nedelsiant“, – LNK „Žinioms“ sakė G. Nausėda.
Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą įstatymą, kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.
Naikinamų ūkin savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos bus per mažos ir nepadengs patiriamų nuostolių.
Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.
Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį sumažėjo
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį.
Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,7 proc. iki 282,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės rugpjūtį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 387,5 euro – 0,4 proc. mažiau nei liepą.
Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams sumažėjo 0,5 proc. iki 315,2 euro.
Rugpjūtį supirkta 128,76 tūkst. tonų pieno – 2,4 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį.
Pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 sveikatos įstaigose bus galima nuo spalio 5 dienos
Lietuvos sveikatos įstaigose vienu metu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 bus galima nuo spalio 5 dienos, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
„Kviečiame skiepytis vakcinomis nuo COVID-19 ligos ir gripo vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų. Tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 dienos“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ji.
Pasak kanclerės, abi vakcinos jau atvežtos į Lietuvą, jos netrukus pasieks gydymo įstaigas.
„Taip pat turime adaptuotą vakciną nuo COVID ligos, kuri yra pritaikyta šiuo metu cirkuliuojančios COVID ligos atmainoms“, – tvirtino J. Grebenkovienė.
„Abiem vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginu skiepytis rizikos grupėms priklausančius asmenis. Jiems vakcinacija bus nemokama, tai yra gyventojams, kurie yra 65 metų ir vyresni, serga lėtinėmis ligomis, slaugos ir globos įstaigų gyventojai, nėščiosios ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai“, – sakė ji.
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės teigimu, skirtingai nei gripo vakcina, kuri nemokama tik rizikos grupei priklausantiems gyventojams, skiepai nuo COVID-19 bus nemokami visiems.
Lietuva įsigijo 200 tūkst. gripo vakcinos dozių, COVID-19 vakcinos „Comirnaty XBB.1.5“ – 115,2 tūkst. dozių suaugusiesiems ir 4,8 tūkst. dozių 5–11 metų vaikams skiepyti.
G. Megelinskienės teigimu, visiems penkerių metų ir vyresniems Lietuvos gyventojams, nesvarbu, ar anksčiau buvo skiepyti nuo COVID ligos, ar nebuvo, vakcina nuo koronaviruso skiriama ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.
Pusės gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo krito – LRT/Baltijos tyrimai
Beveik pusės gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo dėl galimai neskaidrių išmokų krito, rodo pirmadienį LRT portalo skelbiama „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip „čekiukų“ skandalas paveikė jų nuomonę apie savivaldą. 47 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas vietos valdžios atstovais krito. Dažniausiai taip į klausimą atsakė 50 metų ir vyresni miestų gyventojai, daugiau vietos valdžia nusivylė moterys nei vyrai.
Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.
Kad po „čekiukų“ skandalo labiau pasitiki savivalda, nurodė 3 proc. apklausos dalyvių. Po skandalo dažniau augo jaunimo (18–29 metų) pasitikėjimas vietos valdžia. Iš viso 10 proc. respondentų nurodė, kad apie „čekiukų“ skandalą apskritai nieko nėra girdėję.
Reprezentatyvią pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko rugpjūčio 24–rugsėjo 5 dienomis. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų.
Valstybei prisiekė apie 500 šauktinių
Juozo Vitkaus inžinerijos, Birutės ulonų ir Vaidoto batalionuose penktadienį prisiekė daugiau nei 500 karių šauktinių, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Speciali ceremonija vyko inžinerijos batalione, nes visi 80 ten prisiekusių šauktinių tarnybą pasirinko savanoriškai, tai yra nelaukė, kol ras savo pavardę karo prievolininkų sąraše.
Šiame renginyje dalyvavo ir kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
„Norinčiųjų buvo ir dar daugiau, teko net šiek tiek padidinti batalionui skirtas kvotas“, – pranešime sakė inžinerijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas Elvinas Serva.
Penktadienį prisiekę jaunuoliai tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose praėjo prieš tris savaites.
Per metus į Lietuvos kariuomenę būna pašaukiami keli tūkstančiai jaunuolių, jie atlieka devynių mėnesių tarnybą.
Dar vienas rudens šilumos rekordas: Alytuje, Druskininkuose oras sušilo iki 27,8 laipsnio
Penktadienį Lietuvoje fiksuota aukščiausia rugsėjo 22-osios temperatūra, rekordas nustatytas Alytuje ir Druskininkuose, kur oras sušilo iki 27,8 laipsnių Celsijaus.
„Ankstesnis rekordas pagerintas 2,8 laipsnio. Lygiai 25 laipsniai fiksuoti Varėnoje 1982 metais“, – BNS sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika.
„Įprastai rekordas pagerinamas dešimtosiomis laipsnio, o čia – beveik trys laipsniai“, – pridūrė jis.
Tai jau trečias kartas šį mėnesį, kai pagerinamas dienos šilumos rekordas.
Pasak G. Valaikos, Lietuvoje penktadienį didžiausia rugsėjo 22-osios temperatūra buvo fiksuota visose pagrindinėse stotyse, kurių šalyje yra 18.
„Absoliučiai visose Lietuvos vietovėse rugsėjo 22-osios diena yra karščiausia per modernių stebėjimų istoriją – nuo 1961 metų“, – sakė meteorologas.
Jo teigimu, tai rodo, jog šilta buvo ne vienoje konkrečioje vietovėje, o visoje šalyje.
Alytuje atidarytos rekonstruotos Pirmojo pasaulinio karo laikų kareivinės
Birutės ulonų batalione Alytuje penktadienį atidarytos rekonstruotos kareivinės.
„Tarnybos atlikimo vieta turi užtikrinti karių poreikius. Tinkamas apgyvendamas ir geros treniravimosi sąlygos yra svarbios karių motyvacijai ir atsparumui, todėl atliepdami karių poreikius, įsigydami modernią ginkluotę siekiame naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių pastatyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Juos rekonstruojant, išlaikyta istorinė architektūra, originalūs fasado dekoro elementai. Siekiant išsaugoti originalų fasadą, pastatai buvo modernizuojami iš vidaus.
Atnaujintos kareivinės pavadintos pokario partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardu.
Atliekant rekonstrukciją, pastatas apšiltintas iš vidaus, įrengtas trečias aukštas bei stoglangiai, pristatyta metalinio karkaso evakuacinė laiptinė, atitinkanti priešgaisrinio saugumo reikalavimus, įrengti lauko inžineriniai (šilumos tiekimo, buitinių bei lietaus nuotekų, vandentiekio, elektros) tinklai.
Birutės ulonų batalione vykdomi ir kiti infrastruktūros gerinimo projektai – įrengiamos pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuvės, tvarkomas kelių bei aikštelių tinklas.
Kareivinių Alytuje rekonstrukcija kainavo 2,7 mln. eurų, darbus atliko bendrovė „Statrama“.
Kareivinėse galės tarnauti ir gyventi apie 200 karių.
Lietuvos pramonė šiemet sumenko 6,6 proc.
Šiemet sausį–rugpjūtį visa pramonės produkcija siekė 23,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis.
Vien rugpjūtį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3 mlrd. eurų – 3,8 proc. daugiau nei liepą, bet 6,7 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 53,9 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos – 50,3 proc., mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 31,5 proc., kitos gamybos – 27,4 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 10,9 proc.
Apdirbamoji gamyba rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,8 proc., o per mėnesį – augo 3,5 procento. Be rafinuotų produktų gamybos, rodikliai atitinkamai mažėjo 2,7 proc. ir augo 3,7 procento.
Per aštuonis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba sumenko 4,8 proc., be rafinuotų naftos produktų gamybos – 6,4 procento.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių” informaciją