Startavus trims bandomojo pacientų pavėžėjimo paslaugos projekto etapams, skaičiuojama, kad kas savaitę paslauga pasinaudoja apie 300 pacientų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovo Tado Vasiliausko teigimu, o didėjant paslaugos paklausai, planuojama, jog pavėžėjimų skaičius gali išaugti iki 900 per savaitę.
„Pirmųjų trijų mėnesių statistika parodė, jog per savaitę pavėžėjimo paslauga suteikiama apie 270 -iai pacientų, per mėnesį tai sudaro apie 1000 pavėžėjimų. Skaičiai auga ir greitu metu per savaitę reikės 600–900 pavėžėjimų. Didžiausias paslaugos poreikis numatomas pacientams grįžtantiems iš priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus į namus bei vykstantiems planiniam stacionariniam gydymui“, – teigia T. Vasiliauskas.
Anot jo, žiūrint į dabartinius skaičius, vienas pavėžėjimas, kurio metu gali vykti vienas ar keli pacientai, valstybei kainuoja 47–52 eurai, bet didėjant paslaugos apimtims šie skaičiai turėtų mažėti.
Tai, kad kaina už paslaugą turėtų mažėti, pritaria ir Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ vadovės Irma Juodienė. Jos teigimu, pagrindinis tikslas pacientams – paslaugos prieinamumas, nes iki šiol koordinuotos paslaugos Lietuvoje nebuvo.
„(…) Tokią kainą (47–52 eurus – ELTA) turėtų mokėti pacientas, jeigu nebūtų valstybės paramos ir neįgaliesiems asmenims, pacientams, kurie gauna mažas pajamas, tai yra našta. Pacientai džiaugiasi, kad paslauga atsirado, nes to siekta 20 metų“, – tikina I. Juodienė.
Bandomasis pavėžėjimo projektas tęsis iki kitų metų liepos 1 d. Apibendrinus duomenis bus sprendžiama dėl paslaugos plėtros visos valstybės mastu.
Į bandomąjį projektą įsijungė 20 savivaldybių: Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
